Šiaulių „Aušros“ muziejaus fonduose, šalia kitų eksponatų, saugomas gausus audiovizualinis rinkinys – L. Gudinavičiaus, R. Vencevičiaus, A. D. Kulikausko, P. Turskio, A. Musneckio, J. Danilaičio, A. Gaškausko, Č. Žalio, A. Klupšo, Z. ir Z. Ripinskių ir kitos kino filmų rinktinės. Šį paveldą reikšmingai pildė ir muziejaus darbuotojai, įrašę į garso juostas ar nufilmavę muziejuje bei mieste vykusius renginius, istorinius įvykius, žmonių prisiminimus. Archyvinėse vaizdo kasetėse, audio įrašų magnetinėse juostose, įvairių formatų kino juostose (kai kurios iš jų – senesnės nei 100 metų, menančios ankstyvojo kino laikus) užfiksuoti garso ir judančio vaizdo įrašai atskleidžia daugiau informacijos suvokimo sluoksnių, papildo fotografijas ir rašytinius tekstus, suteikia galimybę plačiau panagrinėti istorinius įvykius.

Siekiant identifikuoti audiovizualinių įrašų turinį ir pateikti jį prieinamą visuomenei, muziejaus specialistai,  bendradarbiaudami su Lietuvos ir užsienio kolegomis, medžiagą skaitmenina, atkuria, restauruoja. Tokiu būdu kūrinių peržiūroms atsiveria galimybės naudoti šiuolaikines medijų transliacijos priemones. Taip pat įrašai archyvuojami ir viešinami Lietuvos integraliojoje muziejų informacinėje sistemoje LIMIS.

Archyvinio kino atradimais ypač pasižymėjo 2022 metai. Rugpjūčio mėnesį Prancūzijos audiovizualiniame institute (Institut National de l’Audiovisuel – INA) buvo atkurtas unikalus Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas garso įrašas – 1934 m. tiesioginiu būdu įrašyta (spėjama, Stasio Brašiškio (1896–1989) laboratorijoje Šiauliuose) gramofono plokštelė, kurią įkalbėjo žymus šiaulietis Gerardas Bagdonavičius (1901–1986). Seno formato plokštelė per daugelį metų, dėl aplinkos poveikio buvo deformuota, todėl turinio nuskaitymas vyko optiniu būdu, naudojant INA-SAPHIR technologiją. Tais pačiais metais Italijos mieste Bolonijoje esančioje filmų restauravimo ir konservavimo laboratorijoje „L’Immagine ritrovata Bolonijoje” ir George Eastman muziejuje Ročesteryje, JAV, buvo atlikta Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomų kino juostų, pagamintų antrajame XXa. dešimtmetyje, restauracija ir skaitmeninimas. Procesas pareikalavo išskirtinių žinių ir kruopštumo, kadangi kino filmai nufilmuoti nitritinėje kino juostoje. Šio tipo juostos laikui bėgant sparčiai irsta, yra išskirtinai degios. Atikus restauraciją pavyko identifikuoti juostų turinį. Pasirodė, kad tai 2 vaidybiniai filmai, kurie pasaulinio kino suvestinėse buvo laikyti neišlikusiais, apie juos turėta labai mažai informacijos. Projektą „1916 m. kino juostų restauravimas ir skaitmeninimas“ finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvo kino dokumentų skyrius 2022 m. atliko 50-ties kino juostų, saugomų Šiaulių „Aušros“ muziejuje, skaitmeninimą. Tai įvairių formatų juostos, nufilmuotos Šiauliuose, laikotarpyje 1943–1990 m. Temų bei autorių spektras labai platus, kino juostose užfiksuotas Šiaulių miesto gyvenimas ir raida, pramonės įmonės, istorinės asmenybės, kultūros ir sporto renginiai, Atgimimo laikotarpio įvykiai. Svarbu tai, kad kino filmai skenuoti po vieną kadrą aukšta 4K ir 2K raiška. Tai suteikia galimybę geriau ištyrinėti kino filmuose užfiksuotus objektus, atlikti skaitmeninę filmų restauraciją (tai ypač aktualu, norint atkurti senų filmų spalvas, pašalinti subraižymus bei „triukšmus“), demonstruoti filmus didžiajame kino teatro ekrane. Be to, skaitmeninėse saugyklose privalomai išsaugomi pirminiai skaitmeniniai .dpx failai, jeigu vėliau atsirastų naujų geresnių skaitmeninio restauravimo programų.

Tikslingas šiuolaikinių skaitmeninių technologijų naudojimas, ištobulinti audiovizualinių įrašų atkūrimo procesai ir specialistų patirtis atskleidžia dar daugiau istorinių įvykių identifikavimo ir viešinimo galimybių ne tik muziejuje saugomiems rinkiniams, bet ir asmeniniams archyvams.