2015 m. balandžio 16 d. 17 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) vykusiame pirmajame susitikime parodoje „Kolekcija. XX a. 5-9 dešimtmečių Lietuvos fotografija Fotografijos muziejaus rinkinyje“ prisiminimais apie kūrybą sovietmečio sąlygomis dalijosi Šiaulių krašto fotografai – parodoje eksponuojamų kūrinių autoriai – Fotografijos muziejaus ir fotoklubo įkūrėjas Antanas Dilys, Ričardas Dailidė, Algimantas Musneckis, Arūnas Viliekis, Aleksandras Ostašenkovas, Vidmantas Patamsis, Romualdas Baliutavičius, Kęstutis Bingelis, Algimantas Puodžiūnas.

Susitikimo metu buvo prisimintos sovietinio laikotarpio fotografų organizacijos, pirmosios parodos, politinė kūrybos terpė ir cenzūra, diskutuota, kaip pasikeitė fotografijos raida laisvės sąlygomis.

Šiauliečių autorių darbai sudarė dešimtadalį Fotografijos muziejuje eksponuotos parodos „Kolekcija”, kurioje lankytojams pristatyta beveik 120 Lietuvos fotografų kūrinių, sukurtų nuo mūsų šalies okupacijos iki Nepriklausomybės atgavimo. Fotografijos muziejaus vedėjos Vilijos Ulinskytės-Balzienės teigimu, gausus šiauliečių fotografų indėlis į parodą atspindi jų aktyvų kūrybinį gyvenimą. Šiauliečiai noriai dalyvaudavo respublikinėse parodose ar net patys jas organizuodavo, todėl nemažai mūsų miesto autorių darbų liko istorijai.

„Į Šiaulius, į Fotografijos muziejų, suvažiuodavo fotografijos korifėjai iš visos Lietuvos ir iš užsienio. Čia – fotografų bažnyčia”, – prisiminimais dalijosi susirinkusieji. Anot fotografų, dabar matyti rezultatai švietėjiškos veiklos, kurią Fotografijos muziejus vykdė keturis dešimtmečius.

Susitikime kalbėta, kad savitos Lietuvos fotografijos mokyklos formavimąsi nulėmė sovietinė geležinė uždanga. „Mes buvome visiškai izoliuoti nuo viso pasaulio, nežinojome, kas darėsi kūryboje, mene, fotografijoje. Lietuvos fotografijos mokyklos fenomeną sukūrė esminis žmogaus – kūrėjo instinktas. Nieko nežinodami kūrėme savarankiškai. Mūsų fotografijos korifėjai, neturėdami galimybės meluoti sau, tai darė nuoširdžiai ir buvo pastebėti, priimti pasaulyje. Tokie talentingi žmonės kaip Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas galėjo reikštis kitose kūrybos srityse, bet jie pasirinko fotografiją. Ir mus – įvairaus amžiaus žmones – ja uždegė”, – sakė Ričardas Dailidė.

Susitikimo moderatoriaus Rolando Parafinavičiaus žodžiais, „Kolekcijoje” ryškūs trys sovietinės fotografijos laikmečiai – stalinistinis, kuriame nėra jokių kūrybinių užuomazgų, dominuoja dokumentika, atšilimo, kai pradėjo kurtis fotografijos klubai, radosi Lietuvos fotografijos mokyklos humanistinė fotografija, socialiniai portretai, gamta, ir postmodernistinis, kai formavosi fotografų „maištininkų” karta, kuri jau ignoravo tiesioginį pasaulio vaizdavimo būdą.

Susitikimo pabaigoje fotomenininkai pripažino, kad fotografija neišvengiamai pakito atsiradus skaitmeninei technologijai. Vidmanto Patamsio žodžiais, anksčiau fotografas žiūrėdamas per okuliarą turėdavo matyti galutinį vaizdą, tarsi perleisti jį per save. Dabar to nereikia – viską mato pats fotoaparatas. Senoji technologija reikalaudavo iš fotografo turėti chemiko žinių. Įdomesniam vaizdui išgauti ryškinant nuotraukos buvo mirkomos įvairiuose tirpaluose – net dūmai rūkdavo. Todėl antros tokios pat nuotraukos padaryti būdavo neįmanoma. „Fotografai dirbdavo kaip burtininkai – užsidarę, raudonoje šviesoje”, – prisimena A. Musneckis.

Senoji fotografija , R. Dailidės nuomone, nepaprastai žavi, nes ji padaryta ant tikro fotografinio popieriaus, sidabro pagrindu, kuris suteikia fotografijai švytėjimo, pustonių. Skaitmeninė fotografija to nesukuria. „Gali padaryti gražią ir technišką fotografiją, bet kūrybinės prigimties niekada neišgaus. Skaitmeninė technologija apsunkina fotografo darbą – fotografija tampa neoriginali, perdaryta. Neatsitiktinai spaudos fotografija neleidžia dirbtinumo”, – pastebėjo R. Dailidė.

Fotografai neabejojo, kad fotografijos menas bus reikalingas ir visada turės savo nišą: „ateis ir jaunimo eilė – nesvarbu, ar fotografija bus padaryta ant juostelės, ar skaitmeninė. Laikas atsirinks tikrus kūrėjus. Dabar fotomenininkų yra labai daug, bet istorijai išliks geriausi”.