Dėl nepalankios COVID-19 situacijos, menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio paskaitų datos keitėsi. Žemiau pateikiama atnaujinta informacija.

Registracija į renginius vykdoma telefonu: +370 41 52 43 93, taip pat galite rašyti žinutę į  Facebook.
Dalyvių skaičius ribotas!

Paskaitos bus tiesiogiai transliuojamos muziejaus Facebook paskyroje!

 

Meno tyrinėtojo, teoretiko Virginijaus Kinčinaičio viešos paskaitos apie fotografiją sugrįžta į Fotografijos muziejų. Keturis trečiadienius iš eilės kviečiame jus klausytis paskaitų šiomis temomis:

„Metafizinė fotografija“

Spalio 21 d., trečiadienis, 17.30 val.

JAV realistinės tapybos atstovas Edvardas Hoperis (1882−1967 m.) yra vienas paslaptingiausių menininkų. Šiandien jo realizme atrandama universali metafizika, jo jausmuose įžvelgiama amerikietiško tapatumo esmė. 20 a. pradžioje mažai kam įdomūs mažo formato, vienatviškai melancholiški jo paveikslų interjerai šiandien kainuoja dešimtis milijonų. Tačiau įdomiausia tai, kad jo paveikslai yra įpatingai fotogeniški. Todėl garsiausi fotografai ir kino režisieriai yra tiesiog priklausomi nuo šio menininko kompozicijų. Kodėl taip atsitiko? Gal todėl, kad pagrindinis jo tapybos drobių veikėjas yra ne žmonės, bet rentgeniški metafizinės šviesos spinduliai? Paskaita apie netikėtą Hoperio ir fotografijos romaną.

„Vaizdo prievarta“

Spalio 28 d., trečiadienis, 17.30 val.

20 a. viduryje mados fotografai pasitelkė foto žurnalistikos, gatvės fotografijos stilistiką savo foto sesijose ir taip išvadavo mados fotografiją iš teatralizuotos uždarų studijų statikos. Paskaita apie tai, kokius naujus pavidalus mados fotografija įgijo sąveikaudama su įvairiais dokumentinio, žurnalistinio vaizdavimo stiliais. 21 a. amžiuje mados fotografija nuėjo dar toliau. Susiejo kostiumo vaizdų retoriką su agresyvia pornografijos, narkotikų, gatvės protestų, nusikalstamumo, karo vaizdų stilistika. Gimė visiškai nauja vaizdo prievartos ir vilionės sintezė. Kokia šio naujo fotografijos meno perspektyva, ar mados fotografija išsaugos savo autonomiją ar susilies su konceptualaus meno ir kasdienybės vaizdais?

„Akimirkos struktūra“

Lapkričio 4 d., trečiadienis, 17.30 val.

Antrojo pasaulinio karo metu, kas penktas vokiečių kariuomenės kareivis turėjo asmeninį fotoaparatą. Kareivių forografiniai fronto dienoraščiai labai artimi turistinėms fotografijoms. Tai asmeniniai foto reportažai apie kelionę į nežinomos šalies vidų ir karo nežinią. Tokie dienoraščiai kartais būna daug įdomesni už ideologiškai teisingus oficialius karo žurnalistų reportažus. Tai akimirkos estetika, tirpstančių fragmentų ir momentinių įspūdžių vaizdai. Jie labai kontrastuoja su grėsminga karo mašina ir ideologiškai nušlifuotais vaizdais. Vertingiausia tai, kad jie priverčia į mirties mašinomis užgriozdintą karo sceną pažvelgti nekaltai nustebusio „turistaujančio“ kareivio akimis.

„Fotografinio fiziškumo estetika"

Lapkričio 11 d., trečiadienis, 17.30 val.

Natiurmòrtas (pranc. nature morte – negyvoji gamta), dailės žanras, vaizduojantis kasdienės aplinkos objektus, suklestėjo 18 a. pradžioje Olandijoje. Tai buvo savipakankamo daiktų fiziškumo atradimo laikmetis. Tuomet susiklostė pagrindinės natiurmorto rūšys: vaisių ir gėlių kompozicijos, pusryčių stalo, virtuvės motyvai, medžioklės trofėjų, alegorinis vanitas. Kaip ši dailės tradicija įtakojo fotografijos meną, kaip natiurmortas buvo suvoktas ir pamatytas per fotoaparato objektyvą?Kaip ankstyvųjų olandų natiurmortų hiperrealistiškumas atgimsta 21 a. fotografijoje, kokios šio žanro perspektyvos, kokia esminė tradicinio natiurmorto savybė patraukliausia fotografams?

Renginių metu bus fotografuoja ir filmuojama.
Visų renginių metu būtina dėvėti veidą dengiančias apsaugos priemones bei prašome laikytis higienos reikalavimų.

Organizatorius:
Fotografijos muziejus
Fotografijos muziejus

Projektą remia:
Lietuvos kultūros taryba

Lietuvos kultūros taryba