2016 m. spalio 27 d., ketvirtadienį, 18 val. fotografo Mindaugo Kavaliausko parodos “Kražių portretas. Sugrįžimas” ekspozicija Fotografijos muziejuje pasipildys dar vienu eksponatu – fotografija, kurioje užfiksuota šermenų scena, užfiksuota Čikagos priemiestyje Cicero 1915 m. ir kurią 2002 m.  „Kražių portreto“ autorius surado apleistame name Kražiuose. Netikėtas sutapimas, kad autorius kurį laiką gyveno toje pačioje Cicero gatvėje, kaip ir nuotrauką padaręs amerikietis fotografas. Spalio 25 d. sukanka šimtas vieneri metai nuo nuotraukoje pažymėtos datos. Šią visiškai įprastą nuotrauką gaubia neįprasta istorija, sujungusi Lietuvą ir tolimąją Ameriką ir patvirtinanti, kad migracija yra lyg nuolat besisukantis ratas, tad Mindaugas Kavaliauskas kviečia parodos žiūrovus pašnekesiui apie parodoje pasakojamas migracijos, išvykimų ir sugrįžimų istorijas.

Didžiąją dalį 2000-ųjų metų lietuvių fotografas Mindaugas Kavaliauskas praleido Čikagoje, planuodamas, kad kai jo klajonės ir studijos užsienyje baigsis, jis grįš į Lietuvą ir imsis kūrybinio dokumentinio projekto apie mažą miestelį ar bendruomenę, tikėdamasis, kad to darbo įžvalgos atskleis gyvenimo būdą ir nuotaikas jo šalyje trečiojo tūkstantmečio pradžioje, Lietuvai bekeliaujant į Europą. Paskutinį vakarą JAV fotografas buvo pakviestas į lietuvių vakarėlį pietvakarių Čikagoje, Stiknių miestelyje (Stickney) pas fotografą ir visuomenės veikėją Algimantą Kezį, vienodai gerbiamą ir išeivių kartos, ir tarybukų, laikomą naujai atvykusiųjų globėju. Vakarėlyje sutiktas pažįstamas kunigas iš Lietuvos Kražių klebonas Alionidas Budrius, kurį prieš penkmetį buvo sutikęs Prancūzijoje, pasiūlė būsimo fotografinio projekto modeliu rinktis Kražius ir pavėžėjo fotografą į jo laikinus namus Cicero miestelyje.

2001 m. rudenį, po studijų Šveicarijoje, Mindaugas Kavaliauskas grįžo į Lietuvą ir pasinėrė į Kražių „matavimą“ naujajam projektui. Pirmieji vizitai neatrodė įkvepiantys – šalti rudeniniai peizažai ir tuščios miestelio gatvės atrodė sunkiai prakalbinamos. 2002-aisiais, fotografas sugrįžta jau su fotoaparatu rankoje ir diktofonu kišenėje. Beldžia į duris, susitinka su žmonėmis, seka paskui juos jų vienatvėje, lauko darbuose, bendruomenės susirinkimuose, laidotuvėse ir atlaiduose, fiksuoja jų gyvenimo būdą ir kovą su kasdienybės vargais. Vasarą jis stabteli prie apleisto namo miestelio pakraštyje. Nei langų, nei durų, tik pernykščiai lapai susimaišę su išmėtytomis fotografijomis, šeimos albumais. Fotografas – ir savo kolegų darbo gerbėjas dėmesingai surenka fotografijas. Grįžęs namo į Kauną, iš automobilio iškrauna fotografijas garaže ir palieka vėlesnei peržiūrai…

2003 m. kovą, beruošdamas projekto „Kražių portretas“ premjerinei parodai Vilniaus fotografijos galerijoje, Mindaugas pasirinko vieną iš Kražiuose rastų nuotraukų ir ją įrėmino. Fotografija vaizduoja pašarvotą asmenį karste, vaizdingai apdėtą gėlėmis ir vainikais. Ranka užrašytas tekstas byloja „Alexandras Jurgeleviče Mirė 25 spalino 1915 m.“… Staigmena! Fotografas nepastebėjo reljefinio užrašo, žyminčio fotografijos autorystę “Cicero Photo Studio, 1837-49th Court, Cicero, ILL” …

Taip, tai ta pati gatvė, kurioje jis gyveno JAV 2000-aisiais.

2015–2016 metais, „Kražių portretas“ tęsiamas aplankant fotografijų herojus, jiems artimus žmones, siekiant pamatyti ir sužinoti pokyčius jų gyvenime, Kražiuose, Lietuvoje, priežastis, kodėl jie liko Kražiuose, pasirinko gyvenimą Lietuvoje, Europoje ar JAV, priežastis, kodėl jie vis dar sugrįžta į Kražius.

Migracija – nuolatinis vyksmas. Šimtametės fotografijos pavyzdys byloja, kad, nors ir miręs JAV, grįžo į Lietuvą fotografijoje.

Fotografijas iš ciklo „Kražių portretas“ galima pažiūrėti čia:

 

Daugiau