2017 m. kovo 19 d., sekmadienį, 15 val., Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) vyko „Kino pavasario“ pristatymas. Dalyvavo alternatyvi profesionalių menininkų grupė „Trintukas prieš tikrovę“.

„Kino pavasario“ programos MEISTRAI ir KRITIKŲ PASIRINKIMAS pristatymas. Nemokamas filmo „Frankofonija“ seansas.

Daugiau
Fot. V. Dambrauskas

„Trintukas prieš tikrovę“ – 2016 m. susibūrusi grupė, kuri, jungdama garsių Lietuvos ir pasaulio rašytojų tekstus ir muzikinio teatro, performanso, laisvojo džiazo elementus, tradicinių ir netradicinių instrumentų skambesį, siekia kalbėti apie aktualias socialines problemas.

Grupės sudėtis: Monika Šaltytė, valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorė, Gintautas Gascevičius, būgnininkas, grupės BIX narys, Gintaras Dzidolikas, klavišininkas, gitaristas, Tadas Žukauskas, kompozitorius, grupės BIX bosistas.

„Trintukas prieš tikrovę“ – švedų poeto Bruno Ojerio eilėraščio pavadinimas, kuriame rašytojas pasakoja apie savo trintuką prieš kitų tikrovę. Būtent šio poeto, kaip ir Gintaro Grajausko eiles, trijulė įgarsino savo pirmame bendrame renginyje. „Ši frazė mums pasirodė labai įdomi. Pagalvojome, kad mūsų kūryba įtraukia žmones, juos užburia – tai ir yra tas trintukas, tam kartui gebantis ištrinti arba bent jau sukrutinti iš vidaus. Pagalvojome, kad visi simboliai – savo vietose, abejonių nekilo“, – pasakojo Gintas. („Lietuvos rytas“, 2016 06 15)

Fot. V. Dambrauskas

FRANKOFONIJA (FRANCOFONIA)

2015 / Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai / 90 min / N-13

Režisierius – Aleksandr Sokurov

Scenarijaus autoriai – Aleksandr Sokurov

Aktoriai: Aleksandr Sokurov, Louis-Do de Lencquesaing, Vincent Nemeth, Benjamin Utzerath, Johanna Korthals Altes, Jean-Claude Caër, Andrey Chelpanov

Prodiuseriai – Pierre Olivier Bardet, Olivier Père

Operatorius – Bruno Delbonnel

Montažas – Hansjörg Weißbrich, Alexei Jankowski

Kompozitorius  – Murat Kabardokov

Prancūzija per amžius puoselėjo menus ir išlaikė meno šlovintojos ir globėjos reputaciją. Meistriškai valdydamas formą Sokurovas pranoksta ankstesnius bandymus viename kūrinyje pavaizduoti daugialypį Prancūzijos meno ir istorijos sąlytį. Praslinko dar vienas amžius Senajame žemyne. Karių armijos vėl grėsmingai trypia civilizacijos lopšio grindinius, vėl poška patrankos. Skerdynių akivaizdoje visa, kas kadaise buvo didinga ir šventa, sumanymai, kuriuos įgyvendinti kainavo milijonus valandų, akimirksniu dingsta nuo žemės paviršiaus. Luvro vadovas Jacques Jaujard’as ir Reino grafas Franziskus Wolffas Metternichas Antrojo pasaulinio karo metu darė viską, kad apsaugotų Luvro meno lobynus. „Frankofonija“ yra apie meno ir galios santykį; ji tarsi klausia, ką vieno stipriausiai žmoniją sukrėtusio konflikto įkarštyje menas gali papasakoti apie mus pačius.

„Tai ribas tarp vaidybinio ir dokumentinio filmo trinanti rusų išminčiaus kino meditacija meno, istorijos ir Vakarų kaltės temomis. Šiuo itin asmenišku filmu režisierius perteikia savo tarp meilės ir kartėlio besiblaškančius jausmus Prancūzijai.“ (A. Račaitytė)

APIE REŽISIERIŲ

Aleksandr Sokurov (gim. 1951 m. Podorvichoje, Rusijoje).

FILMOGRAFIJA

„Marija (kaimiška elegija)“ (1975, trumpametražis), „Vienišas žmogaus balsas“ (1978), „Pažemintas“ (1980, trumpametražis), „Sonata Hitleriui“ (1980, trumpametražis), „Sonata Violai“ (1981), „Ir daugiau nieko“ (1982), „Skausmingas abejingumas“ (1983), „Vakaro auka“ (1984, trumpametražis), „Kantrybė, darbas“ (1985, trumpametražis), „Elegija“ (1985), „Maskvos elegija“ (1986), „Imperija“ (1987, trumpametražis), „Užtemimo dienos“ (1988), „Išgelbėti ir saugoti (ponia Bovari)“ (1989), „Sovietų elegija“ (1989, trumpametražis), „Peterburgo elegija“ (1990, trumpametražis), „Paprasta elegija“ (1990), „Antrasis ratas“ (1990), „Grįžtant prie įvykių Užkaukazėje“ (1990, trumpametražis), „Leningrado retrospektyva“ (1957–1990), „Intonacijos pavyzdys“ (1991, trumpametražis), „Akmuo“ (1992), „Elegija iš Rusijos“ (1993), „Šnabždantys puslapiai“ (1993), „Dvasingi balsai“ (1995), „Rytų elegija“ (1996, trumpametražis), „Hubertas Robertas: laimingas gyvenimas“ (1996, trumpametražis), „Kuklus gyvenimas“ (1997), „Mama ir sūnus“ (1997), „Prisipažinimas“ (1998), „Mazgas“ (1998), „Molochas“ (1999), „Švelniai“ (2000, dok. f.), „Jautis“ (2001), „Kelionės elegija“ (2001), „Rusų arka“ (2002), „Tėvas ir sūnus“ (2003), „Sankt Peterburgo dienoraštis. Mocartas. Requiem“ (2004, dok. f.), „Saulė“ (2004), „Gyvenimo elegija: Rostropovičius, Višnevskaja“ (2006), „Aleksandra“ (2007), „Skaitant knygą apie blokadą“ (2009, dok. f.), „Faustas“ (2011), „Mums reikia laimės“ (2011, dok. f.), „Frankofonija“ (2015, „Kino pavasaris“).

„Giedrą dieną matyti Damaskas“ (1984), „Zoharas“ (1993), „Sirijos nuotaka“ (2004), „Citrinmedis“ (2008, „Kino pavasaris“), „Žmogiškieji ištekliai“ (2010), „Alyvmedis“ (2012, „Kino pavasaris“), „Šokantys arabai“ (2014, „Kino pavasaris“).