Šiaulių „Aušros“ muziejaus, vienos iš seniausių miesto kultūros institucijų, istorija betarpiškai siejasi su Šiauliais. Pasitikdamas 100 metų sukaktį (2023 m. kovo 11 d.), muziejus toliau tęsia savo misiją – pristatydamas miesto savastį, kultūrą, dvasią bei patį muziejų ir jo vietą miesto istorijoje. Ši sukaktis – tai gilių tradicijų ir sukauptos patirties įprasminimas bei perteikimas visuomenei teminiais renginiais ir veiklomis, skirtomis šiauliečiams ir miesto svečiams.

Prieš šimtą metų Šiaulių miesto visuomenės ir kultūros šviesuoliai kūrė muziejų su mintimi, kad jis puoselės ir reprezentuos Šiaulių regiono praeities paveldą ir istorinę atmintį. Besikeičiant muziejininkų kartoms, „Aušros“ muziejaus veikla išsiplėtė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, bet tuo pačiu ir itin susikoncentravo į Šiaulių istorijos svarbą. Nenuostabu, kad planuojant Šimtmečio veiklas, muziejininkai užsibrėžė aktualizuoti miesto istorinį ir kultūrinį tapatumą, gaivinti gyventojų savitapatybę formuojančią istorinę atmintį, stiprinti Šiaulių, kaip istorinio miesto, įvaizdį ir prestižą, miestiečių paveldosaugines nuostatas, kurti estetišką ir kūrybišką miesto gatvių aplinką, atskleisti senamiesčio dvasią bei savitumą.

Plėtoti istorinės atminties ir tapatumo temą „Aušros“ muziejus kviečia naujai įkurtose Šiaulių senamiesčio atminties vietose. Arkoje į Fotografijos muziejaus kiemą sukurta neofreska, kuri įprasmins naują meninę erdvę mieste – gatvės galeriją. Neofreska, sukurta pagal Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomą nežinomo autoriaus fotografiją, vaizduojančią žydų šeimą Tilžės gatvėje Šiauliuose apie 1935 m. Kūrinys skiriamas Šiauliuose iki II pasaulinio karo gyvavusios gausios žydų bendruomenės atminimui. Neofreską sukūrė šiaulietiškų šaknų turinti dailininkė monumentalistė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė ir ją ant sienos perkėlė kartu su metalo dailininke Lauryna Kiškyte.

Arkoje į Fotografijos muziejaus (Vilniaus g. 140) ir Tilžės g. 164 namo kiemą sukurta galerija, trauks stabtelėti, įsižiūrėti, pažinti bei išjausti miesto ir jį kūrusių žmonių istoriją per meną. Taip pat atkreips dėmesį į istorinę architektūrą, pro kurią galbūt kasdien praeinama, neatpažįstant jos istoriškumo.

Istorinės audros ne tik pakeitė miesto gyventojų sudėtį – liko mažai senųjų šiauliečių, menančių ir galinčių perduoti savo ainiams istorinės praeities patirtis ir taip išlaikyti atminties tęstinumą, bet pakeitė ir miesto pavidalą, ištrynė ar suniveliavo miesto istorinės architektūros, liudijančios miesto istoriškumą, paveldą. Tikimasi, kad lauko galerija per meną skatins gyventojų ir miesto svečių susidomėjimą, diskusijas, pažinimą, o mieste kuriantiems menininkams atsivers nauja erdvė kūrybinių sumanymų, interpretuojančių miesto istorijos ir tapatumo temas, erdvė.

PLAČIAU

Siekiant išsaugoti ir įprasminti atmintį apie Jankelio ir Esteros Fainbergų šeimą, buvusius dabartinio Fotografijos muziejaus pastato savininkus iki Antrojo pasaulinio karo, ant pastato iš Vilniaus g. pusės sukurta miniatiūra (autorė Lauryna Kiškytė).

Kūrinyje panaudota nežinomo fotografo Fainbergų anūkių nuotrauka (iš Esteros Šeinkman archyvo), užfiksuota apie 1936–1937 m., Šiauliuose.

PLAČIAU

Projektą įgyvendino / The project was implemented by:

          

Projektą parėmė / The project was sponsored by:

Šiaulių miesto savivaldybė / Šiauliai City Municipality
Lietuvos kultūros taryba / Lithuanian Council for Culture