VIRTUALI PARODA

 

 

 

„Šiaulių albumas“ – tai interneto svetainė-galerija, pasakojanti apie Šiaulių miesto praeitį ir dabartį.  Vaizdai „Šiaulių albume“ grupuojami pagal miesto gatves, Šiaulių „Aušros“ muziejaus kolekcijos fotografijas čia papildo kitų institucijų saugomi ar autorių paskolinti kūriniai.

Internetu galerija prieinama nuolatos, o 2024 m. rugsėjo 6–15 d. lankytojai gali ją pamatyti ir Fotografijos muziejaus Studijoje (III a.). Tai kasmetinių tradicinių renginių – Šiaulių dienos ir Europos paveldo dienos – programų dalis. Rugsėjo 6–7 d. ir rugsėjo 10–13 d. – multimedijos peržiūros muziejuje nemokamos.

Vienos seniausių mieste – Vilniaus ir Tilžės gatvės – šiandien yra pagrindinės Šiaulių urbanistinio karkaso ašys, susikertančios pačiame miesto centre, senamiesčio branduolyje. Tai ir judriausios šiauliečių kasdienių maršrutų trasos, skersai ir išilgai skrodžiančios miestą, o už jo ribų virstančios magistralėmis, kurios jį sujungia su pasauliu. Tad fotografinį pasivaikščiojimą po Šiaulių miestą pradedame nuo šių pagrindinių gatvių.

Šiauliams, kadaise įsikūrusiems pakeliui iš Karaliaučiaus į Rygą, kryptis, kuri vėliau virto dabartine Tilžės gatvės trasa, strategiškai visada buvo ypač svarbi – geras susisiekimas su amatų ir prekybos centrais skatino miestą augti. XVIII a. antroje pusėje prie to itin prisidėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekonomijų administratoriaus Antano Tyzenhauzo pastangos kurti palankesnes sąlygas, sutvarkyti kelius. Būtent jo iniciatyva 1783 m. parengtuose miesto perstatymo planuose nubrėžta dabartinės Tilžės gatvės trasa ir jos jungtis su keliu į Rygą Joniškio kryptimi. XIX a. viduryje ji tapo naujai nutiesto, akmens skalda grįsto Rygos–Tilžės plento (taip vadinosi magistralės iš Peterburgo į Prūsiją atkarpa Kauno gubernijos ribose) dalimi. Išilgai jos vystėsi ir augo Šiaulių naujamiesčiai, pramoninės zonos. Nuolatinis judėjimas, intensyvus eismas ir jo keliamas gaudesys tapo neatsiejama šios gatvės savastimi.

Kitaip susiklostė Vilniaus gatvės raida. Čia nuo seno koncentravosi amatai, prekyba ir miestiečių laisvalaikis. Šiauliečių kasdienybėje įvairiais laikais vadinta „Nevska“, „Vilenska“, „Brodvėjumi“ – Vilniaus gatvės dvasia ir tradicijos asocijavosi su pasaulio didmiesčių gatvės gyvenimu, miestietiškomis pramogomis. Šiaulių gimnazijos 1898 m. absolventas, Vasario 16-osios Akto signataras Steponas Kairys prisiminė: „Būtinas kasdienybės Šiauliuose atributas – tradiciniai pasivaikščiojimai vakarais pagrindinėje miesto gatvėje. Anų laikų Bolšaja tiuremnaja (Didžioji kalėjimo, vėliau Vilniaus) gatvė buvo tas pats, kas Niujorko Penktoji aveniu, Paryžiaus Eliziejaus laukai, Berlyno Unter der Linden. Tam tikromis valandomis čia galėjai sutikti visas miesto įžymybes, pajusti gyvenimo pulsą.“ Šioji gatvės dvasia išliko per amžius, maža to, XX a. 8–9 dešimtmečiais čia įrengtas Pėsčiųjų bulvaras. Jis suteikė miestui išskirtinumo, net ir šiandien laikomas miesto įvaizdžio vizitine kortele.

 

Vilniaus gatvės galerija sukurta parodos „Šiaulių albumas“ pagrindu. Miesto tapatybės tyrinėjimams skirta paroda „Šiaulių albumas“ parengta 2023 m. minint Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrimo 100-metį. Paroda veikė 7 muziejaus padaliniuose ir istorinėse miesto erdvėse.

Galeriją kūrė – Vilija Ulinskytė-Balzienė

Svetainės koordinatorius – Valdas Ručinskas 

ŠIAULIŲ ALBUMAS