2022 m. gruodžio 22 d. 18.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma teminė Mindaugo Lukošaičio ir Virginijaus Kinčinaičio paroda „en + tropē“, kurią pristato šiuolaikinio meno festivalis VIRUS’ 27.

Paroda veiks iki 2023 m. sausio 29 d.

Stebint vienas kito piešinius ir fotografijas socialiniuose tinkluose, į galvą šovė mintis apie bendrą parodą. Kelis metus Mindaugas dalinosi karo nuniokotų ir apleistų namų, griūvančių interjerų ir sulaužytų baldų, nusiaubtų svetainių ir yrančių sienų, išlaužtų durų ir langų ertmių vaizdais. Piešiniai skleidė slogias apleistumo, prievartos, laikinumo ir nesaugumo, benamiškumo ir entropijos nuotaikas. Geopolitiškai tai būdinga Lietuvos situacijai – nuolat užkariaujamai nesaugumo, prievartos ir griuvėsių teritorijai. Kita vertus, griuvėsiai simbolizuoja negebėjimą susitvarkyti su gamtos iššūkiais, tai gali būti namų netvarumo simbolis, nutrūkusių socialinių ryšių išraiška. Visa tai rūpėjo ir man. Keliaudamas po Lietuvos miestelius, paskutiniais metais pastebėjau lietuvių tendenciją po senelių ar tėvų mirties palikti jų namus visiškai be priežiūros – atviromis durimis, su visais baldais ir rūbų pilnomis spintomis, lėkštėmis ir eglučių papuošalais, veidrodžiais ir bateliais.

Viskas, kas užgyventa per visą laiką, akimirksniu tampa šlamštu. Jokio poreikio atminčiai, suvenyrams, daiktams. Masinio vartojimo, daiktų pertekliaus, migracijos ir susvetimėjimo laikmetyje tai dėsninga tendencija, bet šiurpi savo vaizdais, atminties naikinimo užmoju ir socialinių, giminiškų ryšių mirtimi. Todėl pradėjau sistemingai fotografuoti tokius interjerus, kaip laikmečio ženklą, kaip amžino pokario simbolį, kaip pagreitinto nyksmo metaforą.

Mindaugo piešinių ir mano fotografijų deriniai suteikia galimybę giliau suvokti gyvenimo griuvėsiuose vienu metu slypinčiais gilesnes metaforas ir nuogą dokumentalumą, nyksmo pavidaluose užkoduotą grožį ir entropijos dėsningumus.

Virginijus Kinčinaitis

APIE AUTORIUS

Mindaugas Lukošaitis (g. 1980)

Skulptorius, piešėjas. Gimė ir gyvena Šiauliuose. 1999–2003 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. Kūrinių yra Lietuvos bei užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.

Nuo 1997 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (2004 su broliu Gintautu Lukošaičiu dalyvavo San Paulo bienalėje); surengė individualių parodų Vilniuje (2005, 2012–13, 2017, 2022), Niujorke (2012), Šiauliuose (2015). 2000–02 skulptorių grupės Blizgė narys. Pripažinimo sulaukė sukūręs piešinių ciklų svarbiomis istorinėmis temomis: Rezistencija (Lietuvos pokario rezistencijai ir partizanų kovoms atminti, 2003), Žydai. Mano istorija, Žydai. Mano istorija 2 (Holokausto tema, 2012 ir 2014), Ruanda (2013), Talvisota (2013), Pilėnai (2013).

Kūrinių turi MO muziejus Vilniuje, Šiaulių Aušros muziejus, Louisianos modernaus meno muziejus (Humlebækas, Danija), jų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.

Virginijus Kinčinaitis (g. 1965 )

Menotyrininkas, kuratorius, fotografas. 1999 m. baigė Vilniaus dailės akademiją.

Aktyviai dalyvauja visuomeninėje ir menotyrinėje veikloje. Inicijavo ir įgyvendino dešimtis tarptautinių, respublikinių ir Šiaulių miesto kūrybinių-meninių projektų, dalyvavo daugiau nei trisdešimtyje tarptautinių ir respublikinių meno projektų, parodų ir meninių akcijų. Paskelbė kelis šimtus teorinių, kultūrologinių ir kritinių straipsnių. Išleido tris monografijas: „Interpretacijos: postmodernizmas, vizualinė kultūra, dailė“; „Vizualinės kultūros kon/tekstai“; „Fotoregos pratimai“. Sudarė keletą leidinių.

2016 m. suteikta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija. Instagraminių Virginijaus Kinčinaičio fotografijų yra MO muziejaus kolekcijoje, privačiuose rinkiniuose.

ORGANIZATORIUS
Šiaulių dailės galerija

RĖMĖJAI
Šiaulių miesto savivaldybė
Lietuvos kultūros taryba