Fotografijos muziejaus meninės fotografijos rinkinio parodoje „Kolekcija“, XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą reprezentuoja daugiau kaip šimto mūsų šalies autorių kūriniai.

Nuo pat Fotografijos muziejaus kūrimosi, daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius, muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien saugoma daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena iš didžiausių ir išsamiausių muziejuose saugomų šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kolekcijų, kuri taip nuodugniai parodoje pristatoma pirmą kartą.

Daugiausia kolekcijos kūrinių sukaupta jų sukūrimo laikmečiu, aktyviai ir kryptingai formuojant muziejinį rinkinį, reaguojant į fotografinio gyvenimo, autorių kūrybos aktualijas, siekiant ir turint pakankamai finansinių galimybių įsigyti tai, kas anuomet laikyta vertingu ir reikšmingu. Daug autorių savo kūrinius muziejui dovanojo be jokio atlygio, taip suteikdami galimybę mums šiandien jais gėrėtis.

Parodoje pristatyti bemaž visų muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai – beveik 120 fotografijų, sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais. Fotografijose pakankamai išsamiai atsiskleidžia to laikotarpio Lietuvos fotografijos ypatybės, istorinis laikotarpis bei sąlygos, kuriomis turėjo kurti Lietuvos fotografai. Eksponuojami ir iškiliausi vadinamosios lietuvių fotografijos mokyklos atstovų humanistiniai kūriniai, ir groteskiškos fotografijos, šlovinančios veidmainišką sovietinę ideologiją. Šalia žinomų, jau ikonomis tapusių profesionalų kūrinių, pateikiamos ir šiandien nepagrįstai primirštų autorių fotografijos bei foto mėgėjų, fotografijos entuziastų, kurie, sekdami Lietuvos fotografijos autoritetus, sukūrė įstabių kūrinių, darbai.

Parodos skerspjūvyje labiausiai išsiskiria trys epochos linijos, lėmusios Lietuvos fotografijos kelią: stingdantis stalinizmo laikotarpis, „atšilimo“ laikotarpis, peraugęs į „stagnaciją“, ir „perestroika“, davusi pradžią Atgimimui bei Lietuvos Nepriklausomybei. Kiekvienas iš šių laikotarpių savaip paveikė fotografinę raišką. Stalinizmo represijų metais meniškumas buvo apskritai eliminuotas iš fotografinio lauko – dominavo tik ideologinė žurnalistinė fotografija. „Atšilimo“ laikotarpiu susiformavo garsioji lietuvių fotografijos mokykla, nustebinusi ne tik Maskvos meno kritikus, bet ir visą pasaulį. Ideologinių spąstų gniaužtuose lietuviai atrado humanistinį žmogaus būties perteikimą, psichologinį portretą bei stiprų ryšį su gamta. Šios temos neprieštaravo socialistinio realizmo idėjoms, bet cenzūra išliko kieta, kokia buvusi. Artėjant Atgimimui, susiformavo fotografų karta, kuri pasipriešino ankstesnės lietuvių fotografijos mokyklos vaizdo realistiškumui. „Maištininkai“ galutinio rezultato tikslą perkėlė į fotografavimo procesą ir sukūrė naujas fotografijos formas.

Jauniesiems parodos lankytojams ir jų tėveliams parengtas gidas po parodos ekspoziciją – edukacinių užduočių lankstinukas, padėsiantis geriau pažinti ir kūrybiškai nagrinėti bei interpretuoti parodos eksponatus.

Parodos kuratoriai: Vilija Ulinskytė-Balzienė, Rolandas Parafinavičius