Parodoje analizuojami grafo B. H. Tiškevičiaus fotografijos ypatumai, meniniai ieškojimai ir pasiekimai, fotografinės kūrybos istoriniai ir šiuolaikiniai kontekstai. Čia pristatoma Fotografijos muziejuje saugoma B. H. Tiškevičiaus kūrinių kolekcija, kitur Lietuvoje ir užsienyje pasklidę autoriaus kūriniai.

Paroda Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) veiks nuo 2021 m. liepos 13 d. iki spalio 3 d.

Parodos kuratorė Vilija Ulinskytė-Balzienė
Parodos audiovizualinės dalies koordinatorė Sigita Kupscytė
Virtualios realybės parodos koordinatorė Teklė Tomkutė-Vaičiulienė
Parodos dizainas – ZET-Á-ZET
Informacinės grafikos dizaineris Tadas Karpavičius

Parodoje koncentruojamasi į įvairiapusę B. H. Tiškevičiaus asmenybę ir jo kūrybinius ieškojimus fotografijoje. Nors jau pačiose pirmosiose kelionėse, į kurias jis leidosi su artimu bičiuliu fotografu Bronislovu Javorskiu, atsiskleidė vos dvidešimtmetį perkopusio grafo užmojis fotografijose fiksuoti savo kelionių akimirkas ir tolimų kraštų kultūrą ir žmones, nežinome tiksliai, kada jis pradėjo fotografuoti pats. Yra išlikęs tik keliautojo Stefano Šolco – Rogožinskio, kurio kelionę į Kamerūną grafas rėmė, liudijimas apie tai, kad apie 1883 m., momentinės fotografijos eros pačioje pradžioje, Tiškevičius jau buvo patyręs fotografas. Pradžioje B. H. Tiškevičius keliaudamas fiksavo savo ir bendrakeleivių įspūdžius, aplankytų kraštų gamtovaizdžius, kaimo vietovių ir miestų gatvių kasdienybės akimirkas. Į jo objektyvą pateko įvairių socialinių sluoksnių žmonės, į kuriuos fotografas žvelgė antropologišku tyrėjo ir menininko žvilgsniu. Tarp jo kelionių reportažų matome tiems laikams būdingų etnografinių tipų fotografijų ir įspūdingų, gilių, meniškų portretų. Meninės etnografinės kelionės – taip jis pats įvardijo savo kelionių fotografijos intensiją. 

Fotografija virto B. H. Tiškevičiaus gyvenimo būdu. Jis įsirengė fotolaboratorijas ir paviljoną savo namuose Paryžiuje ir Vialos dvare, buvo apsirūpinęs moderniausia tiems laikams fotografine įranga. Reportažinės fotografijos rinkinius papildė kūrybiniai ieškojimai ir eksperimentai – Tiškevičius tapo Lietuvos vaizduotės fotografijos pirmeiviu. Tapęs aktyviu Paryžiaus fotografų – menininkų bendruomenės nariu, dalyvavo parodose, publikavo savo kūrinius leidiniuose greta pripažintų to meto Prancūzijos fotografų menininkų Konstano Piujo (Constant Puyo), Robero Demaši (Robert Demachy) ir kitų, prancūzai jį laikė savo šalies fotomenininku.

Paryžietiška aplinka ir Paryžiaus fotografijos klubo, kuriame buvo susibūręs to meto prancūzų progresyviosios fotografijos elitas, idėjos, jų tikslai įtvirtinti fotografijos kaip meno pozicijas, pasitelkus kūrybinės fotografijos, piktorializmo estetiką, darė neabejotiną įtaką B. H. Tiškevičiaus kūrybai. Piktorializmui būdingas siekis fotografiją priartinti prie dailės, atkartojant tapybos siužetus ir jai būdingas kompozicijas fotografijose, dominuoja šio laikotarpio grafo kūrybinėje fotografijoje.

XIX a. paskutinį dešimtmetį jis įsitraukė į savitų režisūrinių kompozicijų kūrimą gyvųjų paveikslų stiliumi. Tokios fotoinscenizacijos, kaip viena iš vaizduotės fotografijos krypčių, kai fotografas surežisuoja ir įgyvendina savąjį įsivaizduojamos tikrovės ar mito meninį vaizdinį, pasirodė piktorializmo pionierių darbuose dar XIX a. viduryje ir randa atgarsių šiuolaikinėje fotografijoje. Tiškevičius aistringai paniro į šį fotografinės vaizduotės pasaulį. Jo sukauptos vertingos ir gausios įvairių šalių ir epochų kostiumų kolekcijos, meno kūriniai, baldai, kiti kolekciniai atributai leido jam sukurti įvairiausių siužetų – mitologinių, etnografinių ar saloninių – inscenizacijas.

Parodoje daugiausia eksponuojami šie B. H. Tiškevičiaus kūrybiniai eksperimentai ir meniniai pasiekimai, interaktyviai audiovizualine forma pateikiami įvairūs jo kūrybos kontekstai.  Parodos turinys adaptuotas ir pristatomas regėjimo ir klausos negalią turintiems žmonėms (koordinatorė Sigita Kupscytė).

Išskirtinu inovatyviu formatu, atskira virtualios realybės (VR) aplinkoje sukurta virtualia paroda „ Gyvųjų paveikslų fotografija. Po šimtmečio“ pateikiamos B. H. Tiškevičiaus ir šiuolaikinių Lietuvos menininkų kūrybos paralelės (kuratorė Teklė Tomkutė-Vaičiulienė) . Virtualios realybės parodoje eksponuojami Vito Luckaus, Audriaus Puipos ir Gintauto Trimako, Sauliaus Paukščio, Svajonės ir Pauliaus Stanikų, Nomedos Urbonienės ir Elenos Valiukaitės kūriniai.

Pasibaigus fizinei ekspozicijai, ši virtualios realybės galerija tęsia savo misiją kaip savarankiška paroda ir yra pasiekiama bet kuriam lankytojui.

Virtuali paroda
Nuotrauka iš Fotografijos muziejaus fondų

Parodos branduolį sudaro fotografijos ir kitos vertybės iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus rinkinių ir Petraičių šeimos archyvo.

Eksponatus ir eksponatų kopijas parodai skolino: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Kauno rajono muziejus, Lietuvos nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Trakų istorijos muziejus, Kretingos muziejus, Palangos kurorto muziejus, MO muziejus, Nicephore Niepce muziejus (Chalon-sur-Saône, Prancūzija), Prancūzijos nacionalinė biblioteka Paryžiuje, Rijks muziejus (Amsterdamas, Nyderlandai), Nacionalinis muziejus Varšuvoje, Lenkijos nacionalinė biblioteka Varšuvoje, Varšuvos karališkosios pilies muziejus, Ciechanowieckių fondas, Jürgen Stubbe (Vokietija), Gintautas Trimakas, Paulius ir Svajonė Stanikai.

 

Trys fotografijų parodos Lietuvoje pristato Raudondvario grafo Benedikto Henriko Tiškevičiaus kūrybą.

Trys parodos

Dalis parodos turinio pritaikyta regėjimo negalią turintiems žmonėms. Nuorodoje pateikiami parodos „Grafo Tiškevičiaus fotografijos studija. Epochų inscenizacijos” garsinio vaizdavimo įrašai.

GARSINIO VAIZDAVIMO ĮRAŠAI

Organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus

Partneriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Kauno rajono muziejus, aukcionų namai „ARS VIA“,  Gediminas Petraitis, Gražina Petraitienė, Dainius Junevičius, Lenkijos institutas Vilniuje, Prancūzų institutas Vilniuje, Lietuvos Respublikos ambasada Prancūzijos Respublikoje, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, VšĮ „Kino pavasaris“

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Pagrindinis rėmėjas UAB „Grafų baldai“
Rėmėjai: Aukcionų namai „ARS VIA“, Šiaulių miesto savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: LRT, „Etaplius“