2012–2015 m. Fotografijos muziejus dalyvavo tarptautiniame senųjų fotografijų, sukurtų per pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį 1839–1939 m., skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.

Projektą „Europeana Photography“ vykdė 19 partnerių iš 13 pasaulio šalių. Jo veiklas Lietuvoje koordinavo Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras.

Įgyvendindami projektą Fotografijos muziejus darbuotojai suskaitmenino, automatizuotai aprašė ir paviešino svarbiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana“ duomenis apie beveik 3000 muziejaus fonduose saugomų senųjų fotografijų ir negatyvų.

Suskaitmenintos ir pateiktos „Europeanai“ keturios reikšmingos Fotografijos muziejaus eksponatų kolekcijos ir pavieniai eksponatai.

Daugiau

Į UNESCO nacionalinį registrą įtraukto Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografinio archyvo fotografinis paveldas

Didžioji dalis fotografijų, atrinktų projektui yra iš Šiaulių kraštotyros draugijos etnografinio archyvo ir iš to laiko etnografinių ekspedicijų metu sukurtų fotografijų, nepatekusių į archyvo sudėtį.

 Etnografinį archyvą sudaro 89 bylos (15 851 puslapis) bei 1931–1942 m. platintos etnografinės anketos su atsakymais į jose pateiktus klausimus (5 289 puslapiai).Unikali ir vertinga, nacionalinės reikšmės dokumentinė fotografija, įamžinusi kultūrines nuorodas, kurios iki šių dienų jau nėra išlikusios. 2006 m. Šiaulių kraštotyros draugijos etnografinis archyvas, įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis” Lietuvos nacionalinį registrą.

Šiaulių kraštotyros draugija aktyviai veikė 1927-1940 m. Archyvo medžiaga surinkta per 1930-1943 m. ekspedicijas Lietuvos etnografiniuose regionuose, daugiausia šiaurinėje Lietuvoje ir Žemaitijoje (vakarinė dalis). Gausiausią archyvo dalį sudaro fotografijos – per 7,5 tūkst. Jų autoriai: Peliksas Bugailiškis, Balys Buračas, Vytautas Janavičius, Česlovas Liutikas, Stasys Daunys, Juozas Petrulis, Vladas Trinka, Stasys Vaitkus, Adomas Varnas, Vincas Vaitekūnas, Ignas Končius ir kt. Nuotraukose užfiksuoti panoraminiai kaimų, miestelių vaizdai, dūminės pirkios, sodybos, ūkiniai pastatai (klėtys, daržinės, tvartai, kluonai su jaujomis), pirtys, kalvės, šuliniai, vėjo ir vandens malūnai, statybinės konstrukcijos, interjeras, namų puošybos elementai, žemdirbystės, linininkystės įrankiai, žmonių tipažai, šeimos, kalendorinės bei bažnytinės šventės, kryžiai, koplytėlės ir kt. Išskirtinos originalios aeronuotraukos su tikslia metrika, unikalios prof. Igno Končiaus fotografijos, kuriose užfiksuotas Žemaitijos kaimo žmonių gyvenimas Telšių ir Kretingos apskr.

Etnografinio archyvo fotografijos turi didelę kultūrinę ir istorinę vertę XX a. pradžios tradicinės kultūros moksliniams tyrimams.

Reikšmingi portretai

2013 metai Lietuvoje paskelbti 1863-iųjų metų sukilimo metais. 150-ųjų sukilimo metinių minėjimo proga, Šiaulių „Aušros“ muziejus skaitmenino su šiuo reikšmingu Lietuvai istoriniu įvykiu susijusią muziejuje saugomą medžiagą. Viena vertingiausių ir įdomiausių sukilimo temos eksponatų grupių yra unikalios su sukilimu susijusios to laiko  fotografijos. Projektui Europeana Photography pateikėme 198 portretines XIX a. pab. fotografijas. Jos yra vienos seniausių ir istoriniu kontekstu vertingiausių eksponatų Istorinės fotografijos rinkinyje.

Fotografijose užfiksuotos šeimos, jauni žmonės dar prieš sukilimą, sukilėliai tremtyje, yra ir tokių fotografijų, kuriose portretuojamieji įamžinti sukilimo metu, tą matome iš sukilėlių dėvimų uniformų.

Šių istorinių įvykių eigoje buvo pasinaudota fotografija, kaip atvaizdo išsaugojimo priemone. Netektis ar išsiskyrimas buvo labai artima realybė, todėl fotografavimasis paliekant atvaizdą artimiesiems ir ateinančioms kartoms buvo ypač svarbus.

Fotografijose įamžinti sukilimo vadai kunigai Konstantinas Kalinauskas, Zigmantas Sierakauskas, Antanas Mackevičius, Boleslovas Dluskis. Šie portretai buvo dauginami ir platinami sukilimo dalyviams. Daugelis jų, kovodami su caro armija, portretus nešiodavosi kišenėse (tam labai tiko šiuo laikotarpiu paplitęs carte de visite formatas). Šie portretai padėjo palaikyti kovinę dvasią.

Dalis portretų atkeliaudavo iš sukilimo dalyvių tremties vietų, buvo siunčiami prisiminimui.

Sukilėlių fotografijų autoriai yra labai įvairūs. Negausi dalis jų dirbo dabartinės Lietuvos teritorijoje. Daugiausia autorių, užfiksavusių sukilėlių portretus, dirbo įvairiuose Rusijos imperijos miestuose, kur paprastai buvo ištremiami 1863 m. sukilimo dalyviai, taip pat ir Lenkijos, Prancūzijos fotografai, įamžinę po sukilimo emigravusius ar po tremties grįžti namo negavusius leidimo žmones.

Aleksandro Jurašaičio stiklo negatyvai

Seniausi Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus Negatyvų rinkinyje saugomi fotografo, cinkografo Aleksandro Jurašaičio (1859-1915) XIX a. pab. stiklo negatyvai, sukurti Baltarusijoje. Teigiama, kad A. Jurašaitis buvo pirmasis Lietuvos fotografas, fotografavęs laukinę gamtą ir žvėris (stumbrus) Belovežo girioje. Būdamas kariškiu, turėjo leidimą fotografuoti carą bei medžioklės vaizdus. Tada ir padarė garsiąsias stumbrų fotografijas Belovežo girioje.

Juozapo Žiogo (1869-1935) negatyvų kolekcija

Negatyvų rinkinyje išsiskiria vertinga Juozapo Žiogo istorinių negatyvų grupė, kurioje užfiksuoti XX a. pr. senojo Lietuvos kaimo architektūros, kryžių, koplytėlių, kraštovaizdžių dokumentiniai vaizdai. Autorius kunigas J. Žiogas buvo vienas iš pirmųjų lietuvių archeologų, kraštotyrininkas ir draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Jis rinko tautosaką, liaudies dainas, domėjosi etnografija ir dalyvavo lietuvių nacionaliniame judėjime.