Lauk naujienų!
Jūs sėkmingai užsiregistravote fotografijos muziejaus naujienlaiškiui.
Fotografijos muziejuje saugoma labai retų eksponatų – senųjų fotografijos paviljonų dekoracijų – kolekcija. Ją sudaro vienuolika XX a. I p. – vid. datuojamų įvairiais siužetais tapytų didelio formato drobių.
Vertingiausios iš jų 2019–2021 m. buvo restauruotos Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre.
Nuo XX a. pradžios Lietuvos miestuose ir miesteliuose daugėjo fotografų profesionalų, steigusių savo fotoateljė. Jos buvo kuriamos prestižinėse vietose: centre, pagrindinėse gatvėse, prie turgaviečių. Fotoateljė interjeras būdavo gana kuklus. Fotografavimo fonui fotografas dažniausiai naudodavo vieną ar dvi dekoracijas (per visą sieną ant drobės tapytus miesto ar gamtos peizažus, interjero vaizdus). Fotografijos erdvę užpildydavo ir papildomai pastatomi rekvizitai – krėslai, kolonos, staliukai, dekoratyvinės tvoreles ir kt.. Medinės grindys būdavo pridengtos kilimais. Šalia fotografavimo patalpos būdavo įrengiama laboratorija, skirta fotografijų ryškinimui ir gamybai.
Fotoateljė įrangos Lietuvos muziejuose išlikę labai nedaug. Daugiausia jos surinkta Fotografijos muziejaus fonduose. Čia saugomos ypač vertingos ir retos fotoateljė dekoracijos buvo gana blogos būklės – fotografų intensyviai naudoti daiktai buvo susukti į rulonus, anksčiau buvę ir lankstyti, dėl to jų audinys glamžėsi, dažai trynėsi, daug kur liko ryškios lenkimo linijos, įplyšimai, likusios vinių kalimo žymės. Plonas dažų sluoksnis visame plote jau buvo byrantis, dėmėtas.
Atlikus technologinius tyrimus, nustatyta, kad fotoateljė dekoracijų pagrindas – drobinio pynimo audinys. Morfologinės analizės metodu identifikuotas medvilnės pluoštas. Tapybos medžiagų analizė parodė, kad medvilninis audinys nėra įklijintas. Tapyta tiesiai ant audinio, jis nepadengtas gruntu. Tyrinėjant dažus mikrocheminės ir FTIR spektrinės analizės metodais, identifikuoti rišikliai ir pigmentai. Nustatyta, kad dažų rišiklis – krakmolas – maišytas su nedideliu kiekiu baltyminių klijų, dažų pigmentai – litoponas (BaSO4 ir ZnS) ir juodoji ochra. Pastarojo pigmento yra visų atspalvių pilkuose dažuose. Tai rodo, kad šios fotoateljė dekoracijos tapytos guašo dažais, kuriuose aptikta aliejaus ir cinko baltojo pigmento, pagrindo nepadengus nei klijų, nei grunto sluoksniais. Tapyba nelakuota. Mikrobiologinis tyrimas parodė, kad fotoateljė dekoracijos užkrėstos mikroskopiniais grybais. Fotoateljė dekoracijoms konservuoti ir restauruoti netiko įprastos tapybos ar tekstilės konservavimo metodikos. Šiuo atveju buvo taikyti unikalūs procesai ir netradicinės medžiagos, P. Gudyno restauravimo centro Mokslinių tyrimų skyrius atliko dekoracijų konservavimo naujų metodikų paiešką ir eksperimentinius tyrimus.
Restauruotos fotoateljė dekoracijos nutapytos profesionaliai, spėjama, kad buvo užsakytos iš specialių katalogų. Jose vyrauja pilkos ir rudos pastelinės spalvos, gamtos peizažai, kuriama interjero iliuzija su puošnia kolona. Įdomu tai, kad Fotografijos muziejaus rinkiniuose saugomos ir fotografijos, kuriose buvo nufotografuoti žmonės būtent prie šių dekoracijų. Viena iš jų, spėjama, nutapyta Karaliaučiuje, datuojama XX a. I p. Kitos – vėlesnio laikotarpio, datuojamos apie XX a. vid. Visos jos buvo naudotos Kupiškio fotografo Juozo Karazijos, kurio fotoateljė visa įranga saugoma Fotografijos muziejuje ir netrukus jos dalis, kartu su viena iš restauruotų dekoracijų, bus eksponuojama rengiamoje naujoje Fotografijos muziejaus ekspozicijoje.
Projektą ,,Unikalių fotoateljė dekoracijų kolekcijos restauravimas“ finansavo Lietuvos kultūros taryba.
