Renginių ciklas „Naujos pažintys su senais pažįstamais“ kviečia iš naujo atrasti, susipažinti ar prisiminti gal kiek nepelnytai primirštus įvairių žanrų vizualaus meno kūrėjus, jų asmenybes ir darbus.

Spalio 17 d. 17.00 val. Fotografijos muziejuje vyks susitikimas su fotografu, aktyviu Šiaulių fotografų bendruomenės nariu Arūnu Vileikiu.

Arūną Vileikį Lietuvos fotografijos meno mylėtojai pažino devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jo darbai sutinkami daugelyje to laikmečio regioninių, respublikinių, sąjunginių ir net tarptautinių parodų. Autorius ne kartą yra tapęs įvairių konkursų laureatu ar diplomantu, jo nuotraukos sutinkamos to meto fotografijos leidiniuose. Aktyviuoju kūrybiniu laikotarpiu fotografas sukūrė gamtos ir urbanistinių peizažų, interjero fotografijų, kitų žanrų kūrinių, kuriems būdingas konstruktyvizmas ir minimalizmas.

A. Vileikis, būdamas inžinerinio išsilavinimo, nevengė meniniuose ieškojimuose pasitelkti ir technologijų. Jau 1981-aisiais kultūros žurnale „Nemunas“ apžvalgininkas Rimantas Šimkūnas teigė, kad Arūnas iš tikrųjų daug reikšmės teikia laboratoriniam darbui, nevengdamas paryškinti detales, kontrastus. Dokumentinė tikrovė jam tik pirminė medžiaga, iš kurios jis bando sukurti savitą fotografiją.

Vileikio kūryba buvo laikoma novatoriška ir eksperimentine. Docentė Dalia Striogaitė recenzijoje, skirtoje pirmajai Arūno parodai (1984 m.) rašė: „Prasmę tikslina, estetinį idealą paryškina savita A. Vileikio darbų meninė išraiška. Tai šiuolaikinio miestiečio intelektuali mąstysena, jo nuosaiki kalba, apvaldytos emocijos. Iš pirmo žvilgsnio darbai gali pasirodyti net šaltoki, perdėm objektyvūs. Tačiau jie nušviesti poetiško regėjimo. <…> A. Vileikis – dangaus ir debesų poetas, vykusiai ryškinantis neramios padangės, nūdienės įtampos ir nestabilumo nuotaikas.“

1991 m. kultūros almanacho „Šiaurės Lietuva“ redaktorius doc. Stasys Tumėnas Arūną apibūdino kaip turintį savo išraiškingą ženklų kalbą, nes jo fotografijose nėra žmogaus, bet dažnai iškalbingesnės yra detalės: šešėlis, debesis, siena, augalas. Anot S. Tumėno, A. Vileikio darbai verčia susimąstyti ir dėl pasaulio likimo ir dėl žemiškesnių dalykų: susvetimėjimo, miesčioniškumo. Jo fotografijos – ciklas, kuriame sintetinami reiškiniai į daugiabriaunę visumą. Ir ta visuma prakalba ženklų, konteksto pavidalu. Gali susidaryti įspūdis, kad Arūno darbai atspindi fotoaparato nenumaldomą norą tiksliai fiksuoti pasaulį. Tačiau Arūnas tai, kas tikslu, dar labiau patikslina, išgrynina. Mechaninis fotoaparato spragtelėjimas virsta subjektyviai pamatytu pasauliu. Kartais net neaišku, kuri plotmė – ar išorinė, ar vidinė – yra svarbesnė, kuri turi pagrindinį krūvį, o kuri antrinį (pagalbinį).

ARŪNO VILEIKIO BIOGRAFIJOS FAKTAI

Gimė 1954 m. Šiauliuose. Mokėsi Šiaulių raj. Ginkūnų aštuonmetėje mokykloje. 1973 m. baigė Šiaulių K. Didžiulio vardo politechnikumą (radijo aparatūros gamybos specialybė). 1978 m. baigė Kauno A. Sniečkaus  politechnikos instituto radioelektronikos fakultetą (automatinio elektros ryšio inžinieriaus specialybė). Vėliau dirbo vyriausiuoju inžinieriumi Šiaulių magistraliniame eksploataciniame techniniame ryšių mazge, Šiaulių prekybos valdybos ūkiskaitinio darbų vykdomojo baro dailininku – fotografu. 1984 m. pradėjo dirbti LTSR fotografijos meno draugijos Šiaulių skyriaus atsakinguoju sekretoriumi. Dešimtojo XX amžiaus dešimtmečio pradžioje Šiauliuose įkūrė nuotraukų spausdinimo ir fotoreikmenų prekybos įmonę, kuri gyvavo tris dešimtmečius.

Aktyviai fotografija užsiėmė studijuodamas Kauno politechnikos institute (1975–1976 m.). Čia dalyvavo grupinėse studentų parodose. Lietuvos fotomeno draugijos kandidatu tapo 1979 m., tikruoju nariu – 1982 m. Tęsdamas fotografinę veiklą, toliau dalyvavo įvairiuose respublikiniuose, regioninėse, sąjunginėse ir tarptautinėse fotografijos parodose, kur pelnė apdovanojimų.

Vileikiui skirtas medalis parodoje „Gintaro kraštas“ (1983 m., Šiauliai), diplomai parodose „Amžininko pasaulis“ (1979 m., Baltarusija), „Zlato oko 83“ (1983 m., Jugoslavija), „Gintaro kraštas“ (1985 m., Latvija).

Autoriaus darbai eksponuoti parodose: „Žmogus ir žemė“ (1980 m., 1983 m.); „Gintaro kraštas“ (1981 m., 1983 m., 1985 m.); „Moteris ir gamta“ (1982 m., Latvija); „Tarptautinė fotografijos paroda Rygoje“ (1982 m., Latvija); „Orleano salonas“ (1981 m., 1983 m., Prancūzija); „Delta 81“ (1981 m., Belgija); „Fotoforum“ (1981 m., 1982 m., Prancūzija); „Bagnols – Marcoule“ (1981 m., Prancūzija); „XV ifo Scanbaltic“ (1982 m., VDR); „1 internationale fotosalon SYD“ (1983 m., Danija) ir kt.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus

Koordinatorius – Viktoras Gundajevas

Komunikacijos dizaineris – Darius Linkevičius

Komunikacijoje naudojamos A. Vileikio portretinės fotografijos autorius – Edvardas Tamošiūnas