Vitas Luckus (1943–1987) – vienas reikšmingiausių XX a. II p. Lietuvos fotografijos meno kūrėjų, nutiesęs tiltą tarp tradicijos ir avangardo, tarp modernizmo ir postmodernizmo. Kartu su Antanu Sutkumi, Aleksandru Macijausku, Romualdu Rakausku, Algimantu Kunčiumi ir kitais bendraminčiais menininkas kūrė lietuvių fotografijos mokyklos pagrindus, tačiau savo originaliomis idėjomis jis gerokai išplėtė dominavusios estetikos ribas.

Parodos kuratorė dr. Margarita Matulytė teigia, kad „Vitas Luckus – gęstančio modernizmo epochos žmogus, jautęs fotografijos, kaip tradicinės raiškos priemonės, išsekimą ir bandęs ją reanimuoti dokumentalizmo darbuose, siurrealių montažų cikluose, konceptualių knygų projektuose. Bet viskas, kuo kūrėjas atvėrė savo laisvąjį protą ir apie ką jis mąstė, buvo “žmogiška, pernelyg žmogiška”. Luckus vengė kompromisų ir prievolių, nepuoselėjo iliuzijų ir neskatino idealizavimų, neieškojo teisybės ir nemėgo nežinomybės, sau skelbė karus ir paliaubas kitiems. O už atlapų pagriebtą gyvenimą jis prisitraukė taip arti savęs, kad girdėjo jo gilų ir dažną alsavimą, į kurį pajėgė atsakyti sutramdytu įniršiu ir beprotiška meile – būtent tokios koncentruotos būsenos yra pripildyta visa menininko kūryba.”

Svarbiausi Vito Luckaus fotografijų ciklai, visapusiškai atskleidžiantys menininko kūrybą, pristatomi penkiose parodos dalyse: „Budėti. Tarp gyvenimo ir mirties”, „Keliauti. Iki pasaulio krašto”, „Konstruoti. Kitos realybės”, „Suvokti. Žmogus en face” ir „Mąstyti. Mimo zona”, kurias papildo menininko biografijos ir įžvalgų apie fotografijos mediją inkliuzai.

Pirmą kartą paroda pristatyta LDM Nacionalinėje dailės galerijoje 2013 m.

Parodos kuratorė Margarita Matulytė

Koordinatorės: Vilija Ulinskytė-Balzienė, Dovilė Tumpytė
Architektas Šarūnas Sabaliauskas
Dizaineris Jurgis Griškevičius

Organizatoriai: Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija, Šiaulių „Aušros” muziejaus Fotografijos muziejus

Eksponuojami kūriniai iš Tatjanos Luckienės-Aldag ir Kotrinos Vitos Ozbek, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Šiaulių „Aušros” muziejaus archyvų

Rėmėjos: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, UAB „Ekspobalta”.