Fot. Stanislovas Žvirgždas. Vilniaus panorama iš Subačiaus gatvės, 1. 1997 m.
KELIAUJANTI PARODA

Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje (Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r.) 2026 m. birželio 16 d. – rugpjūčio 29 d. veikia Fotografijos muziejaus parengta fotomenininko Stanislovo Žvirgždo paroda „Lietuvos peizažai“, pristatanti menininko kūrybą.

Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas gimė 1941 m. Balbieriškyje, Prienų r. Po studijų Vilniaus valstybinime universitete, Liaudies meno institute Maskvoje, S. Žvirgždas nuo 1981 m. apsigyveno Vilniuje.

Už darbus jam 1992 m. suteiktas nusipelniusio fotografo menininko (EFIAP) garbės vardas, 2004 m. jis tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Menininko kūriniai saugomi Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose. S. Žvirgždo darbų saugoma ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose.

Dalį jo kūrinių galite pamatyti šioje parodoje, atskleidžiančioje menininko labiausiai pamėgtą žanrą – peizažą. Šis žanras tapo svarbiausia S. Žvirgždo kūrybos sritimi, puoselėta daugiau nei penkis dešimtmečius. Nuoseklus darbas, fotografijos technologijos išmanymas leido kūrėjui pasiekti itin aukšto meistriškumo ir įgalino jį perteikti žiūrovui gamtos nuotaikas, sudaryti galimybę pajusti akimirkos subtilumą.

S. Žvirgždas, fiksuodamas peizažus, leidžiasi į keliones gamtoje pėsčiomis, dviračiu ar valtimi, kantriai išlaukia reikalingos akimirkos, nevengia grįžti į tą pačią vietovę po daugelio metų. Kartais menininkas fotografijų siužetus sukuria net neišeidamas iš namų: štai Vilniaus peizažus fotografijose „Laiko slinktis“ (1999–2002 m.) autorius įamžino tiesiog iš savo namų Antakalnyje. S. Žvirgždo peizažai perteikia tikrovę, nenutolsta nuo jos, nepretenduoja į abstrakcijas. Jie spinduliuoja ramybę ir subtilumą.

S. Žvirgždo kūryboje jaučiama istorinės fotografijos įtaka. Pasak menotyrininkų, S. Žvirgždo peizažuose atsikartoja tarptautinis piktorializmo stilius (tapybą imituojantis fotografijos stilius, ypač populiarus XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje). Jo darbuose perteikiama idealizuota gamta be civilizacijos ženklų, o peizažai su išskirtais planais, išryškintomis detalėmis primena grafikos piešinius.

Parodoje kviečiama susipažinti su peizažais iš svarbiausių menininko kurtų darbų serijų, kurios nors buvo pradėtos prieš kelis dešimtmečius, tęsiamos iki šiol: „Lietuviški peizažai“ (1973–), „Vilniaus panoramos“ (1997–) ir kt.

Organizatoriai:
Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys
Kauno rajono muziejus