Ar kada susimąstėte, kaip anksčiau buvo fotografuojami laukiniai gyvūnai? XIX amžiaus viduryje, kai fotografija dar tik žengė pirmuosius žingsnius, fotografavimui reikėjo turėti ne tik fotokamerą, kurios buvo didelės ir sunkios, bet ir visą fotolaboratoriją, o fotografija buvo labai „lėta“ – tam, kad nufotografuotum objektą, reikėjo, kad šis keletą sekundžių visiškai nejudėtų – todėl nufotografuoti gyvūną gamtoje buvo beveik neįmanomas iššūkis.

Vėliau fotografija paprastėjo. Nors tapo „greitesnė“, bet nepakankamai, kad būtų galima kokybiškai nufotografuoti judančius objektus. Šių iššūkių vedamas prancūzų gamtos tyrinėtojas Étienne-Jules Marey 1882 metais sumanė judesio arba kitaip – chronofotografijai skirtą „fotošautuvą“, kuris leido užfiksuoti gyvūnų, žmonių ir įvairių įrenginių judesius, kaip kino filme padarydamas keletą kadrų iš eilės. Marey išradimas pasirodė esąs itin naudingas, pavyzdžiui bandant išsiaiškinti, kodėl katės krisdamos visada nusileidžia ant kojų.

Idėja netrukus buvo panaudota ir atskirų akimirkų fotografijai. Fotošautuvu buvo pavadintas tikrą šautuvą primenantis įrenginys, kurį sudarė į petį įremiamas laikiklis ir prie jo pritvirtintas fotoaparatas, kuriuo fotografuojama įrėmus į petį kaip šautuvą. Tokie įrenginiai buvo skirti fotografuoti tolimus ar judančius objektus lauko sąlygomis – fotomedžioklėje, fotožvalgyboje ar fotoreportažui. Jie padėjo fotografams išlaikyti kamerą stabilią, kas svarbu siekiant aukštos kokybės nuotraukų fotografuojant be stovo. Antai „Leica“ kompanijos fotošautuvai buvo ypač populiarūs 1936 metų olimpinėse žaidynėse, leido įamžinti greitai judančius sportininkus.

 

Ilgainiui technologijų ir fotografinių medžiagų tobulėjimas leido žymiai sutrumpinti fotografavimo laiką ir šiandien fotografavimui jau nebereikia specialių ir sudėtingų įrenginių. Šiuolaikinės technologijos leidžia fotografuoti netgi virtualią realybę. Kaip? Kviečiame išbandyti.

Sukūrėme papildytos realybės žaidimą – „Fotosafaris“. Ieškok Fotografijos muziejaus erdvėse žaidimo QR kodų, skenuok juos, „gaudyk“ ir fotografuok ar filmuok papildytoje realybėje pasislėpusius gyvūnus. Taiklių kadrų!

Žaidimo „Fotosafaris“ kūrėjas – Valdas Ručinskas

Tekstą parengė Vilija Ulinskytė-Balzienė ir Žygimantas Ruškys