Vytautas ir Marija Janavičiai. Fot. nežinomas, XX a. 3–4 deš.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejaus rinkinius papildė fotografijos iš garsios Janavičių giminės archyvo. Maironio lietuvių literatūros muziejaus rūpesčiu iš Australijos į Lietuvą pargabentas archyvas Vytauto ir Aldonos Janavičių dukrų valia paskirstytas į Maironio lietuvių literatūros, Šiaulių „Aušros” muziejus, Vilniaus dailės akademiją.

Į Fotografijos muziejų patekusiose nuotraukose užfiksuotas Janavičių šeimos gyvenimas tarpukario Lietuvoje, šeimai priklausiusiame Aleksandrijos dvare (Šiaulių r.), taip pat Vokietijoje ir Australijoje, kur šeima pasitraukė po Antrojo pasaulinio karo.

Vytautas ir Marija Janavičiai. Fot. nežinomas, XX a. 3–4 deš.
Aleksandrijos dvaras tarpukariu. Fot. nežinomas, XX a. 3 deš.

Janavičiai – garsi Šiaulių krašto giminė, pažangios ūkinės veiklos, kultūros ir švietimo puoselėtojai. Vincas Janavičius (? – 1921 m.) – ekonomistas, Zubovams priklausiusio Aleksandrijos dvaro administratorius, iš Zubovo nusipirkęs 500 ha, tapo Aleksandrijos dvaro savininku, taip pat aktyviai dalyvavęs visuomeninėje veikloje. Su žmona Marija Arciš susilaukė 3 dukrų ir sūnaus Vytauto, kuris, tapęs inžinieriumi, perėmė Aleksandrijos plytinės reikalus.

Atskirai verta paminėti inžinieriaus Vytauto Janavičiaus indėlį į Šiaulių muziejininkystės bei fotografijos istoriją. 1932 m. jis tapo Šiaulių kraštotyros draugijos, kuriai tuo metu priklausė „Aušros“ muziejus, valdybos nariu, dėstė muziejaus organizuotuose fotografijos kursuose, fiksuodavo muziejaus išvykų bei ekspedicijų akimirkas. Pasak „Aušros“ muziejaus įkūrėjo, teisininko, spaudos darbuotojo Pelikso Bugailiškio, Vytautas Janavičius buvo „muziejaus darbo entuziastas, išvykų dalyvis savo mašina ir su savo fotoaparatu“.

4. Vytauto ir Marijos Janavičių sūnūs – Algis, Vytautas ir Jurgis. Aleksandrija. Fot. nežinomas, XX a. 4 deš.

Sukūręs šeimą su garsaus miškininko Povilo Matulionio dukra Marija, Vytautas išaugino tris sūnus: Algirdą, Jurgį ir Vytautą Steponą. Po karo pasitraukė į Vokietiją, kur sūnus Vytautas Steponas (1924 – 1995) 1946-1949 m. Freiburgo universitete studijavo ekonomiką, o 1950 m. išvyko į Australiją. Sukūręs šeimą su poete, dailininke Aldona Vesčiūnaite (1923 – 2012), išaugino 5 dukras. Dirbo dažytoju. Parašė romanų, eilėraščių. Nors ilgą laiką Janavičiai gyveno emigracijoje, tačiau Lietuva visada buvo jų širdyse, o Aleksandrijos dvaras Vytautui – saugia ir išsiilgta užuovėja. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. S. Janavičius susigrąžino Aleksandrijos dvarą, rengėsi jį atstatyti, bet 1995 m. staigi mirtis nutraukė planus.

4. Vytauto ir Marijos Janavičių sūnūs – Algis, Vytautas ir Jurgis. Aleksandrija. Fot. nežinomas, XX a. 4 deš.
Bendra fotografija su Marija Janavičiene (sėdi antra iš dešinės). Fot. nežinomas, XX a. 3–4 deš.

Dėkojame Janavičių dukroms, ypatingai Kristinai Janavičiūtei, kad dalis šeimos relikvijų pateko ir į Fotografijos muziejų. Čia patekusiomis Janavičių šeimos gyvenimą ir veiklą liudijančiomis vertybėmis bus tinkamai pasirūpinta, jos bus išsaugotos ateities kartoms bei pristatytos visuomenei.