Lauk naujienų!
Jūs sėkmingai užsiregistravote fotografijos muziejaus naujienlaiškiui.
Jaunimas ant Aleksoto kalno. Fot. Antanas Kaziūnas. ~1929 m.
2023 metais Fotografijos muziejus sulaukė vertingos dovanos – šiaulietis Mindaugas Kaziūnas muziejui perdavė namo palėpėje rastus savo senelio, fotografijos mėgėjo Antano Kaziūno stiklo negatyvus. Iki šiol apie fotomėgėją Antaną Kaziūną nežinojome. Tačiau fotografo anūko pasakojimai ir atlikti tyrimai leido sudaryti išsamesnę jo biografiją.
Antanas Kaziūnas gimė 1903 m. Geidžiūnų kaime, Biržų valsčiuje. Visą gyvenimą dirbo melioracijos srityje – buvo kvalifikuotas melioratorius. Jo profesinis kelias prasidėjo 1925 m., baigus Žemės ūkio ministerijos organizuotus matininkų kursus ir įgijus matininko kvalifikaciją, paskutinėje tokių kursų absolventų laidoje. A. Kaziūnas mokslus tęsė ir 1930 m. baigė aukštesniąją kultūrtechnikos mokyklą Kėdainiuose. Studijų metu Antanas gilinosi į fotografiją, kuri tapo jo pomėgiu ir svarbia veiklos dalimi. Baigęs studijas A. Kaziūnas prisijungė prie Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos.
Ši sąjunga, veikusi tarpukario Lietuvoje, buvo svarbi profesionalų organizacija, jungianti šalies žemėtvarkos ir žemės ūkio infrastruktūros specialistus, daug dėmesio skyrusi ir fotografijai. Fotografija buvo laikoma ne tik dokumentavimo priemone, bet ir būdu fiksuoti bei skleisti žinias apie reikšmingą žemės ūkio ir kultūrtechnikos srities pažangą. Kultūrtechnikai buvo skatinami fotografuoti savo darbo procesą, įamžinti Lietuvos regionų buitį, kraštovaizdžius ir kultūros paveldą, fotografijas pristatyti organizuojamose parodose bei perduoti Lietuvos muziejams. 1936 m. A. Kaziūnas dalyvavo Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos organizuotoje fotografijos parodoje Vytauto Didžiojo muziejuje, kur pristatė šešis savo darbus. Jo kūriniai buvo eksponuojami šalia kitų 48 fotografų darbų, tarp kurių buvo ir tuo metu žymių fotografų.
1934 m. A. Kaziūno profesinė karjera buvo pažymėta svarbiu įvykiu – jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Antanas Kaziūnas buvo vedęs Oną Padalskaitę (Padolskaitė?)-Kaziūnienę, su kuria susilaukė trijų vaikų: Algimanto (1930-2001), Juditos (1935-1981) ir Vykinto (1936-2018). Sovietinės okupacijos metais jis tęsė savo profesinę veiklą, dirbo Biržų rajono melioracijos grupės viršininku, 1964 m. išėjo į pensiją. A. Kaziūnas mirė 1970 m., buvo palaidotas Biržų miesto kapinėse.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniui – Fotografijos muziejui – perduotą stiklo negatyvų kolekciją sudaro 13 firminių stiklo negatyvų dėžučių ir jose laikyti 163 fotonegatyvai. Negatyvuose įamžinti žemės nusausinimo darbai, šeimos šventės, laisvalaikio momentai Biržuose, Raudondvaryje, Daukšiuose ir kitose Lietuvos vietovėse. Daugelis šių fotografijų – iš XX a. 3–4 dešimtmečių.
Daugelį metų palėpėje prabuvę negatyvai buvo pažeisti drėgmės, todėl juos šiuo metu kruopščiai valo ir konservuoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro restauratoriai. Profesionali priežiūra ir tinkamos saugojimo sąlygos padės apsaugoti stiklo negatyvus nuo žalos ir užtikrins, kad jie išliktų ateities kartoms.
Antano Kaziūno palikimas suteikia galimybę istorikams, muziejininkams ir fotografijos tyrėjams giliau pažinti ir suprasti tarpukario Lietuvos visuomenę bei jos kasdienybę. Su fotomėgėjo darbais galite susipažinti Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS).