Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinio – Fotografijos muziejaus – rinkinius 2020 metais papildė vertingos kolekcijos, kurias muziejus įsigijo Lietuvos kultūros tarybai parėmus net tris Šiaulių „Aušros“ muziejaus  kultūros vertybių įsigijimo projektus, taip pat iš kasmetinių muziejaus skiriamų lėšų eksponatams įsigyti. Kiekvienai iš naujų eksponatų kolekcijų verta skirti daugiau dėmesio, tad šiandien pristatome pirmąjį fotografijų rinkinį, siekiantį Lietuvos fotografijos istorijos ištakas. Tai žymaus vengrų fotografo Antalio Rohrbacho (1825-1899) 14 fotografijų rinktinė, sukurta autoriui fotografuojant Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelio linijos tiesimo darbus. Įsigytoje kolekcijoje yra seniausios žinomos Kauno nuotraukos, taip pat ankstyvi geografiškai ir istoriškai Lietuvai artimų įvairių Latvijos ir Baltarusijos vietovių vaizdai, inžineriniai geležinkelių infrastruktūros statiniai. Rohrbachas buvo pirmasis Kaune fotografavęs fotografas, kurio darbai pasiekė mūsų dienas. Kitų autorių Kauno vietovaizdžių nuotraukos sukurtos tik po penkerių metų – 1866 m. Į Fotografijos muziejaus rinkinį patekusios Rohrbacho fotografijos yra šiuo metu vieninteliai Lietuvoje esantys autoriaus darbai, kiti rinkiniai, kuriuose esama Lietuvos vietovaizdžių, saugomi Lenkijos ir Ispanijos nacionalinėse bibliotekose ir privačiame rinkinyje Madride.

Apie vengrų fotografo Antalio Rohrbacho Lietuvos vietovaizdžius, nufotografuotus 1861 m. tiesiant Varšuvos-Sankt Peterburgo geležinkelį, sužinojome 2013 m. iš fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus tyrinėjimų atradimų, nubrėžusių naujas ankstyviausios Lietuvos fotografinės ikonografijos chronologines ribas. D. Junevičiaus tyrinėjimai mums atskleidžia ir A. Rohrbacho biografijos ir kūrybos detales. Fotografas gimė 1825 m. mažame Austrijos karalystės kaimelyje Hora (dabar tai Horovce miestelis netoli Košicės miesto Slovakijoje). 1848 m. baigė farmacijos studijas Vengrijos karališkajame universitete Pešte. Po studijų apsigyveno Vengrijos karalystės mieste Segede, kur 1950 m. atidarė vaistinę. Buvo aktyvus Segedo gyventojas – miesto tarybos, civilių šaulių asociacijos, Liberalų ratelio, nuolatinio Segedo sanitarinio komiteto, centrinio Segedo klubo narys. 1877 m. pardavė vaistinę ir išvyko į Peštą, kur ėjo Vengrijos farmacininkų draugijos sekretoriaus pareigas, dirbo Šv. Roko ligoninės vaistinės prižiūrėtoju bei rašė mokslinius darbus farmacijos srityje. Mirė 1889 m. Budapešte. Pradėjęs gyventi Segede, Rohrbachas susidomėjo fotografija bei geležinkeliu ir jo tiltais per upes. Jo sukurtos fotografijos yra pirmosios Segedo miesto fotografijos. 1865 m. jis čia naujai įsigytame name savo lėšomis įkūrė fotografijos ateljė.

Daugpilis. Rygos geležinkelio stotis.

Autorius 1857-1859 m. fotografuodamas Vengrijos miestų geležinkelio tiltų statybos darbus greitai tapo (ir tuo įėjo į fotografijos istoriją) didelio formato panoraminių vaizdų fotografavimo specialistas bei šių sudėtingų statinių kūrimo ir jų statybų dokumentuotojas. Jis išsiskyrė iš kitų to meto fotografų gebėjimu meistriškai jungti penkis ir daugiau vaizdų į vieną, taip sukuriant panoraminio vaizdo vientisumą, gilumą. Rohrbacho užsitarnauta reputacija fotografuojant tiltus lėmė, kad Didžiosios Rusijos geležinkelių bendrovės architektai, statę tiltus, pasiūlė jam keliauti kartu su jais į Rusijos imperiją ir fiksuoti ten naujus jų statybos bendrovės Sankt Peterburgo-Varšuvos tiesiamos geležinkelio linijos atkarpos sumanymus ir sudaryti fotoalbumą.

Geležinkelio tilto per Dauguvą viduje

Šioje kelionėje jis nemažai laiko praleido Vilniuje ir Kaune. Viešnagės metu sukūrė unikalių Rezeknės, Dubnos upės, Daugpilio, Gardino, Vilniaus, Kauno tiltų statybos bei šių miestų vaizdų. Nuotraukos nušviečia 1861 m. antros pusės gyvenviečių plėtros, urbanistikos lygį ir yra vieni pirmųjų šių miestų panoraminių vaizdų įamžinimų fotografijoje. Tai autoriaus palikimas Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos istorijai. Spekuliuojama, kad šios kelionės metu, Rohrbacho fotografijos laboratorija buvo įrengta traukinio, kuriuo jis keliavo, vagone. Kita vertus, kai jis keliaudavo fiksuoti vaizdų, kurie buvo nutolę nuo geležinkelio linijos, jam reikėjo naudoti palapinę kurti nuotraukoms.

Geležinkelio tilto per Dauguvą viduje
Kauno vaizdas žiūrint nuo Karmelitų

Muziejaus įsigytoje kolekcijoje yra Kauno, Rėzeknės, Gardino, Daugpilio, taip pat tiltų per Dauguvos, Dubnos, Bugo, Rėzeknės upes vaizdai. Kauno ciklą sudaro 3 fotografijos. Šiame mieste fotografas fiksavo tilto per Nemuną statybą ir jos metu pritaikytus netradicinius, to meto pažangiausius inžinerijos sprendimus. 1861 m. spalio 14 d. sukurtoje fotografijoje užfiksuotos tilto statybos per Nemuną, netoli išraustos Kauno tunelio angos (tunelis baigtas statyti po mėnesio), įrengtos šalia jau iškilusios geležinkelio stoties. Šiame vaizde atsiveria tuo metu dar mažai pakeistas senosios Kauno centrinės dalies grožis (Adomo Mickevičiaus slėnis, giraitė). Centrinė dalis, atsidūrusi ant svarbių permainų slenksčio, greitai pradėjo transformuotis į visai kitokią, šiandieniniam žmogui pažįstamą, erdvę: atsirado geležinkelių tinklas, kuris pakeitė plento į Vilnių kryptį, tiltas per Nemuną. Kitoje apie 1861 m. rugpjūtį sukurtoje fotografijoje matome Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos tiesimo valdybos, įsikūrusios Kaune, pastatą su jos personalu. Už šio pastato stovi Karmelitų bažnyčia, tolumoje galima įžiūrėti tiesiamą geležinkelio tiltą per Nemuną. Trečioje fotografijoje užfiksuotas Aleksotas ir Kauno senamiestis, kuriuos skiria Nemuno vaga nuo Karmelitų priemiesčio. Šalia plyti priemiesčio pievos ir daržai. Nemune matosi žvejybiniai laiveliai, kurie rodo upėje buvus gausią ir populiarią žvejybą ištisus metus. Fotografijoje atsiveriantį gyvenvietės peizažą išvysdavo keliautojai, kurie miestą pasiekdavo laivu arba keliaudami plentu iš Vilniaus. Panašų vaizdą matė pro Karmelitų priemiestį Kauną pasiekęs Napoleonas savo karinės kampanijos į Rusijos imperiją metu.

Įspūdingos Daugpilio miesto tilto statybos fotografijos, kuriose A. Rohrbachas dar kartą įrodo esąs panoraminių vaizdų kūrėjas. Kolekcijoje turima panorama, kurią sudaro 4 fotografijos, o jas sudėjus atvaizduojamas visas baigiamas statyti tiltas. Į panoramą patenka ir iki šių dienų išlikusi Daugpilio tvirtovė. Kitoje fotografijoje, manoma, vaizduojamas to paties tilto vidaus statybų epizodas. Daugpilio fotografijų ciklą papildo atskirai užfiksuota Daugpilio geležinkelio stotis, kuri buvo Rygos–Daugpilio geležinkelio linijos galutinė stotis. Fotografijoje vietos rasta ir didelei daliai miesto, kuris nusidriekęs antrame plane.

 

Rėzeknė

Latvijos fotografijų ciklą pratęsia kelionė į Rėzeknę, pakeliui stabtelint užfiksuoti tilto per Dubną. Fotografuojant tiek Dubnos, tiek Rėzeknės tiltus, pasirinktas žemesnis taškas, tad liko nedaug galimybių atskleisti šių vietų panoramą, bet tai atperka kita šio ciklo dalis – užfiksuotas Rėzeknės miestas. Kaip ir Kauno atveju, tai pirmoji šios gyvenvietės fotografija istorijoje. Kartu tai labai gerai sukomponuotas traukinio laukiančio miesto vaizdas.

Gardiną A. Rohrbachas aplankė, kai vyko tilto statyba. Čia jis užfiksavo ne tik tilto statybą, bet ir aplink jį plytinčio miesto panoramą. Taip buvo sukurtas vienas iš seniausių šio Baltarusijos miesto vaizdų, leidžiantis pažvelgti į miestą prabėgus jau daugiau kaip 150 metų. Šios šalies ciklą muziejaus įsigytoje kolekcijoje užbaigia bendras įmantriai sumontuoto tilto per Bugo upę vaizdas.

Rohrbacho kūryba, atspindinti XIX a. viduryje ir ypač antrojoje pusėje sparčiai besiplečiantį geležinkelių tinklą, naujausius inžinerinius sprendimus, kurie buvo pritaikyti dažnai nelengvai pasiduodančiai geležinkelio tiesimo darbams kai kurių vietovių gamtiniai aplinkai (ypač upių vagoms), supažindina ne tik su geležinkelio, tiltų architektūros, inžinerijos istorija, bet ir nuostabiomis miestų panoramomis, kurios tapo šios vaizdų kronikos vienais iš reikšmingiausių komponentų ir nepraranda aktualumo (nagrinėjant miestų raidą, architektūros kismą skirtingais laikotarpiais) ir žavesio iki šiol.

Įsigyta kolekcija internete
Rėzeknė

Visos kolekcijos

Projektą „Ankstyvosios Lietuvos fotografijos kolekcijos įsigijimas“ finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Straipsnyje naudota informacija iš leidinio:
Dainius Junevičius. Antalis Rohrbachas. 1861 m. fotografijos, Vilnius, 2013