2026 m. rugsėjo 16 d. – spalio 25 d. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) veiks paroda „Virgilijus Šonta. Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“.

Parodos kuratoriai – Margarita Matulytė ir Gintaras Česonis šių metų pavasarį ir vasaros pradžioje Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pristatė pirmąją išskirtinės apimties Virgilijaus Šontos (1952–1992) retrospektyvinę kūrybos parodą, suteikiančią galimybę pažvelgti į slėpiningą nepaprastai jautraus dramatiško likimo menininko asmenybę. Vėliau parodos fragmentai buvo eksponuoti Kauno fotografijos galerijoje ir iš ten atkeliauja į Šiaulius, Fotografijos muziejų.

Parodą kuratoriai rengė bendradarbiaudami su menininko šeima ir Kauno fotografijos galerija. Joje pirmą kartą kūriniai surinkti iš visų svarbiausių kolekcijų, tarp kurių yra ir reikšminga Fotografijos muziejaus rinkinio dalis.

Parodos pavadinimas pasiskolintas iš 1962 metais sukurtos Bobo Dylano dainos „Blowin’ in the Wind“ priedainio. Egzistencinius ir pilietinius klausimus kelianti daina tapo kovotojų už pilietines teises himnu. Jos žodžiai primena, kad atsakymai į svarbiausius klausimus dažnai nėra nei paprasti, nei galutiniai – jie lieka sklęsti istorijoje, atmintyje ir asmeninėse patirtyse.

Fotografas Virgilijus Šonta gyveno visuomenėje, kurios socialines normas diktavo represyvi sovietinė sistema. Savo kūryboje menininkas tyrinėjo kasdienybę, tikrino institucinių ir asmeninių ribų tvarumą, ieškojo būdų išlikti savimi ideologinio spaudimo sąlygomis. Jo gyvenimo ir kūrybos kelias driekėsi tarp oficialių institucijų reikalavimų ir individualių pasirinkimų, tarp nutylėjimų, slepiamos tapatybės ir vidinės laisvės siekio.

Sovietinė santvarka lėmė daugelį Šontos neišsikalbėjimų ir slėpinių. Fotografo biografiją gaubia neatsakyti klausimai, KGB šešėlis, sudėtingas santykis su savo tapatybe ir tragiška gyvenimo baigtis – menininkas buvo nužudytas sulaukęs keturiasdešimties metų.

Nepaisant trumpo gyvenimo, Virgilijus Šonta paliko didelį ir įvairialypį kūrybinį palikimą. Jo fotografijoms būdinga melancholiška nuotaika, jautrus žmogaus stebėjimas, archajiškas ryšys su gamta ir ekscentriškas santykis su aplinka. Menininko darbuose susilieja dokumentinis žvilgsnis, eksperimentas ir subtili fotografijos estetika.

Šonta išlieka paradoksalus, nenuspėjamas ir iki galo neįmenamas autorius. Jo kūryba ne tik liudija sovietmečio žmogaus būseną, bet ir kelia universalius klausimus apie laisvę, tapatybę, vienatvę, visuomenės normas bei individo atsparumą sistemai.

Retrospektyvoje ir ją lydinčiame kataloge buvo išskirtos pagrindinės menininko kūrybos ir biografijos gairės: analoginės fotografijos raiška, studijos ir kūrybos pradžia Kauno politechnikos institute, dalyvavimas Lietuvos fotografijos meno draugijos veikloje, jo gyvenimą lydėjęs KGB fonas, slepiama LGBTQ+ tapatybė, JAV pilietybė ir kelionės į šalį, kurią jis laikė sava.

Paroda kviečia pažvelgti į Virgilijaus Šontos kūrybą kaip į daugiabriaunę menininko, epochos ir asmeninės laisvės istoriją. Jo gyvenime gausu paslapčių, galvosūkių ir tarp eilučių slypinčių nuorodų. Atsakymai į daugelį klausimų, kaip ir Bobo Dylano dainoje, vis dar plaikstosi vėjyje.

Parengta remiantis Margaritos Matulytės tekstu ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus informacija.

Parodai Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje kūrinius ir dokumentus skolino: Miglė Šontaitė-Petkevičienė ir Vidonija Šontienė, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Fotografijos muziejus (Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys), Romualdas Požerskis, Arvydas Žalpys, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos ypatingasis archyvas.

Kuratoriai:
Margarita Matulytė
Gintaras Česonis

Grafikos dizainerė (parodos Kaune ir Šiauliuose) – Inga Navickaitė Drąsutė

Organizatoriai Šiauliuose:
Fotografijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys
Kauno fotografijos galerija
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus / Nacionalinė dailės galerija