2016 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienį, 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje vyko parodos pristatymas. Dalyvavo: Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis, Fotografijos muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė-Balzienė, Vito Luckaus fotografijos centro vadovė Ieva Meilutė-Svinkūnienė, menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Nuo pat Šiaulių fotografijos muziejaus kūrimosi pradžios daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius muziejaus pradininko fotografo Antano Dilio ir jo bendražygių pradėtoje kaupti iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinių kolekcijoje šiandien saugoma  daugiau kaip 8000 eksponatų. Tai viena iš didžiausių ir išsamiausių muziejuose saugomų šiuolaikinės Lietuvos fotografijos kolekcijų.

Paroda „Kolekcija“ 2015 m. buvo parengta ir pristatyta Šiaulių Fotografijos muziejuje, 2016 m. vasarį eksponuota Kauno fotografijos galerijoje, dabar pirmą kartą taip nuodugniai pristatoma Vilniaus miesto auditorijai dvejose Lietuvos fotomenininkų sąjungos galerijose.

Daugiausia kolekcijos kūrinių sukaupta jų sukūrimo laikmečiu, aktyviai ir kryptingai formuojant muziejinį rinkinį, reaguojant į fotografinio gyvenimo, autorių kūrybos aktualijas, siekiant ir turint pakankamai finansinių galimybių įsigyti tai, kas anuomet vertinta. Daug autorių savo kūrinius muziejui dovanojo be jokio atlygio – taip visuotinės cenzūros metais į fondus pateko ne tik oficialiai cenzūrai paklūstančios fotografijos, bet ir asmeniniuose archyvuose slypėję darbai.

Parodoje pristatomi bemaž visų muziejaus kolekcijos autorių rinktiniai kūriniai – beveik aštuonios dešimtys fotografijų, sukurtų sovietų okupacijos sąlygomis ir pirmaisiais atgautos Nepriklausomybės metais. Fotografijose pakankamai išsamiai atsiskleidžia to laikotarpio Lietuvos fotografijos ypatybes bei istorinis laikotarpis ir sąlygos, kuriomis turėjo kurti Lietuvos fotografai. Eksponuojami ir iškiliausi vadinamosios lietuvių fotografijos mokyklos atstovų humanistiniai kūriniai, ir groteskiškos fotografijos, šlovinančios sovietinę ideologiją. Šalia žinomų, jau ikoniniais tapusių profesionalų kūrinių, pateikiamos ir šiandien nepagrįstai primirštų autorių fotografijos bei mėgėjų, entuziastų, sekusių Lietuvos fotografijos autoritetus ir sukūrusių įstabių kūrinių, darbai.

Parodoje labiausiai išsiskiria trys epochos linijos, lėmusios Lietuvos fotografijos kelią: stingdantis stalinizmo ideologijos laikotarpis, „atšilimo“ laikotarpis, peraugęs į „stagnaciją“, ir „perestroika“, davusi pradžią Atgimimui bei Lietuvos Nepriklausomybei. Kiekvienas iš šių laikotarpių savaip paveikė fotografinę raišką. Stalinizmo represijų metais meniškumas buvo apskritai eliminuotas iš fotografinio lauko – dominavo tik ideologinė žurnalistinė fotografija. „Atšilimo“ laikotarpiu susiformavo garsioji lietuvių fotografijos mokykla, žavėjusi ne tik Maskvos meno kritikus, bet ir visą pasaulį. Ideologinės cenzūros gniaužtuose lietuviai atrado humanistinį žmogaus būties perteikimą, psichologinį portretą bei stiprų ryšį su gamta, kuriuo išreiškė savo etninius ir religinius įsitikinimus. Šios temos akivaizdžiai neprieštaravo socialistinio realizmo idėjoms, bet cenzūra išliko kieta, kokia buvusi. Artėjant Atgimimui, susiformavo dar viena fotografų karta, kuri pasipriešino ankstesnės lietuvių fotografijos mokyklos vaizdo realistiškumui. Maskvos kritiko Levo Aninskio praminta „maištininkais“, naujoji fotografų karta, suteikė reikšmę fotografijos kūrimo procesui ir priartino lietuvišką fotografiją prie pasaulinių tendencijų, praplėsdama nusistovėjusias fotografijos meno suvokimo ribas.