Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimas ir sklaida: inovatyvios visuomenės ir atminties institucijų iniciatyvos, patirtys ir galimybės

2015 m. balandžio 23 d. Šiaulių „Aušros“ muziejus organizavo konferenciją „Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimas ir sklaida: inovatyvios visuomenės ir atminties institucijų iniciatyvos, patirtys ir galimybės”. Fotografijos muziejuje vykusioje konferencijoje dalyvavo beveik 100 Lietuvos atminties institucijose dirbančių specialistų, turizmo įstaigų atstovų, studentų ir suinteresuotų asmenų, besidominčių suskaitmeninto paveldo sklaidos galimybėmis.

Konferencijos metu, be Šiaulių „Aušros” muziejaus vykdomų skaitmeninimo veiklų, naujų skaitmeninių technologijų taikymo suskaitmeninto kultūros paveldo sklaidai ir naujų projektų idėjų pristatymo, dalintasi privačių, akademinių, muziejų ir bibliotekų sričių, tarptautinių skaitmeninimo ir eksperimentinių projektų bei inovatyviausių skaitmeninių technologijų taikymo kultūros paveldo sklaidos procesuose patirtimis.

Taip pat buvo demonstruojamos naujausios kultūros paveldo sklaidos technologinės galimybės, pristatomi „Athena Plus“ projekto metu sukurti įrankiai bei jų pagrindu plėtojami nauji edukacijai, turizmui ir laisvalaikiui skirti produktai bei paslaugos.

 

Konferencijos pranešimų sąrašas:

1. „Tarptautinis projektas „Athena Plus” ir jo metu sukurti suskaitmeninto kultūros paveldo pakartotiniam naudojimui skirti interaktyvūs įrankiai” (pranešėja – Šiaulių „Aušros” muziejaus Fotografijos muziejaus vedėjos pavaduotoja ir „Athena Plus” projekto koordinatorė Jovita Vilimaitienė).

Pranešimas

2. „Skaitmeninis Lietuvos architektūros istorijos ir paveldo archyvas: AUTC.LT atvejo studija” (pranešėja – Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro svetainės projekto koordinatorė Viltė Migonytė).

Pranešimas

3. „Kultūros paveldo skaitmeninimo projektai Vilniaus universiteto bibliotekoje: iššūkiai, postūmiai, galimybės” (pranešėja – Vilniaus universiteto bibliotekos Skaitmeninimo skyriaus vedėja Elona Malaiškienė).

Pranešimas

4. „Virtualusis Modernaus meno muziejus” (pranešėja – Modernaus meno centro muziejaus direktorė Rūta Frankė).

Pranešimas

5. „Inovatyvių skaitmeninių technologijų taikymas kultūros paveldo komunikacijai” (pranešėjas – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas Tadas Žižiūnas).

Pranešimas

6. „Kultūros paveldo skaitmeninimas ir sklaida Vrublevskių bibliotekoje: kryptys, darbai, vizijos” (pranešėja – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Šulcė).

Pranešimas

7. „Skaitmeninimas ir istorinės atminties puoselėjimas kuriant virtualų Šiaulių Didždvario gimnazijos muziejų” (pranešėjas – Šiaulių Didždvario gimnazijos pilietinio ugdymo mokytojas Vaidas Bacys).

Pranešimas

8. „Europeana Space” ir suskaitmeninto kultūros paveldo verslo atvejų eksperimentinė plėtra” (pranešėjas – Lietuvos dailės muziejaus „Europeana Space” projekto koordinatorius Šarūnas Bagdonas).

Pranešimas

9. „Įspūdžiai iš simpoziumo „Dagerotipo diena” Helsinkyje” (pranešėja – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriaus vadovė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė).

Pranešimas

10. „Portalo „Muziejus Tau” – edukacijai, laisvalaikiui, verslui” (pranešėja – Šiaulių „Aušros” muziejaus Fotografijos muziejaus muziejininkė vyresnioji specialistė ir Šiaulių regiono muziejų skaitmeninimo centro vyriausioji metodininkė Teklė Tomkutė-Vaičiulienė).

Pranešimas

„Šiaulių „Aušros” muziejus vienas pirmųjų šalyje yra visiškai perėjęs prie LIMIS – Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos. Muziejininkų darbas tapo efektyvesnis – nieko nebereikia rašyti ranka, dirbama tik su elektronine informacine sistema, o suskaitmenintą paveldą siekiama kuo plačiau pristatyti visuomenei”, – atidarydamas konferenciją pabrėžė Šiaulių „Aušros” muziejaus direktorius Raimundas Balza.

Inovatyvi kultūros paveldo sklaida muziejaus informaciją ir eksponatų vaizdus padarė prieinamus didžiulei auditorijai. Šiuolaikinės technologijos leidžia patraukliai vartotojui pateikti eksponatų vaizdus ir informaciją. „Komunikacija tampa labai svarbi, nes atitinka šiuolaikinės vartojimo įpročius. Suskaitmenintas paveldas gali būti įdomus bet kuria veikla užsiimančiam žmogui – planuojančiam keliones, sudarinėjančiam turistinius maršrutus. Konferencijoje pristatyti įrankiai, padedantys sudaryti kelionės dienoraštį, planuoti kelionę pasitelkiant vaizdus”, – sakė Fotografijos muziejaus vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė.

Plačios galimybės atsiveria verslui, kūrybinėms industrijoms, žiniasklaidai, reklamos kūrėjams, nes suskaitmeninto paveldo vaizdais internete galima naudotis nemokamai ir neribotai.

Konferencijoje dalyvavo už kultūros paveldo skaitmeninimą ir ryšius su visuomene atsakingi muziejų, archyvų, bibliotekų darbuotojai, švietimo, turizmo ir kūrybinių industrijų sektoriaus atstovai.