Suomijos ambasada Lietuvoje minėdama savo šalies nepriklausomybės 100-ąsias metines pristato šešių suomių fotomenininkų darbų parodą „Nepriklausomybė pro objektyvą“ („Independence Through the Lenses”). Parodą parengė Tamperės fotocentras Nykyaika, „Backlight“ fotofestivalis kartu su Fotografijos muziejumi. Parodos rėmėjas Suomijos ambasada Vilniuje. Parodoje savo darbus eksponuoja Sara Hornig, Riitta Päiväläinen, Harri Pälviranta, Juha Suonpää, Juha Arvid Helminen ir Juuso Westerlund.

Nepriklausomybė, kultūrinės tradicijos, tai, ką atskleidė istorija, ir tai, ką istorija nutylėjo, – pasakojimai ir tikėjimas – visa tai formuoja mūsų supratimą apie save kaip apie individus ir kaip apie tautą. Tautinis identitetas ir su juo susiję stereotipai gali suniveliuoti, tačiau kita vertus gali suteikti ir išskirtinumo. Parodos „Nepriklausomybės pro objektyvą“ suomiškumas yra kasdieniškas: tai didvyriškas sugebėjimas išgyventi, ištverti ir paleisti, tai atsiminimų ir praeities nešimas kaip dalelės savasties. Parodoje fotografai pristato darbus, kuriuose kiekvienas savaip atskleidžia požiūrį į šiuolaikinę Suomijos visuomenę.

Harri Pälviranta
g.1971, Suomija

Harri Pälviranta

Harrio Pälvirantos paskutinės „Ginkluotosios pajėgos informuoja (2017)“ serijos ir Juhos Suonpää vaizdo instaliacija „IBIDEM“ (2017) apžvelgia Suomijos karus santykyje su šiandiena. Pälviranta nacionaliniu ir individualiu lygmeniu, o Suonpää konkrečiai Tamperės mieste, kuris buvo vienas pagrindinių kovų laukų suomių pilietiniame kare 1918 metais. Tuos pačius žuvusiųjų pečius gaubia ir didvyrių, ir aukų skraistė, tautos garbė ir artimųjų liūdesys.

Harri Pälviranta
Sara Hornig
g. 1984, Augsburge, Vokietija

Sara Hornig

2017 baigė Lahti Dizaino ir menų institutą. Jos dokumentinės fotografijos darbai atspindi politinius ir socialinius reiškinius, šiuolaikiškas temas. Menininkė taip pat turi Socialinės tarnybos bakalauro laipsnį, todėl šios dvi sritys – fotografija ir socialinė veikla tarsi papildo viena kitą. Tokiu būdu žmogiškumo samprata jai tampa aiškesnė.

Pusė iš mūsų
Saros Hornigs darbų serija „Pusė iš mūsų“ atskleidžia depresijos paliestą gyvenimą. Vienas iš penkių suomių per savo gyvenimą kenčia nuo depresijos. Pusė iš 5 milijonų gyventojų turi draugą ar giminaitį, kuris kenčia nuo depresijos. Vienišumas sukuria tokią erdvę, kurioje kitiems nėra įėjimo.

KAROLIINA PAANANEN
Laisvai samdoma žurnalistė, studijuojanti Tampere universitete. 2017 m. gavo socialinių mokslų bakalauro laipsnį. Baigiamajame darbe Karoliina Paananen analizavo, kaip stresinėje situacijoje atsidūrę psichologiškai pažeidžiami žmonės reaguoja į žurnalistus.

Riitta Päiväläinen
g. 1964, Maaninka, Suomija

Riitta Päiväläinen

2002 m. baigė Helsinkio Menų ir dizaino universitetą. Surengė daugybę personalinių parodų Suomijoje ir kitose Šiaurės šalyse, Europoje bei Japonijoje. Menininkės darbų yra visuomeninėse ir privačiose kolekcijose Suomijoje ir svetur.

Įsivaizduojami susitikimai
Riittos Päiväläinen menas dažnai vadinamas „kasdiene archeologija“ ar „neužrašytomis istorijomis“. Ji domisi naudotų rūbų ar audinių tyliu pasakojimu, kuris kartu yra buvimo ir nebuvimo istorija. Darbų serijoje „Įsivaizduojami susitikimai“ menininkė kuria vaizdinius, kurie patenka tarp atminties ir užmaršties. Päiväläinen sukuria istorijos pradžią, kurią žiūrovas gali tęsti, pasitelkdamas savo vizijas ir emocijas.

 

 

Riitta Päiväläinen
Juuso Westerlund
g. 1975, Helsinkis, Suomija

Juuso Westerlund

Juuso Westerlundo vaizdai, tolygu karščiui saunoje, yra ypatingai ryškūs ir keisti, kartais niūriai šalti, nors ir šilti. Tai tokia reta fotografijos rūšis, kai jūs tuoj pat turite pamatyti kitą, po to dar vieną, ir kai jau suprantate, kad atpažinote kažką, jūs iš karto atsiduriate kitoje kasdienio gyvenimo situacijoje, kurios anksčiau nepastebėjote, bent jau fotografijoje. Fotografijos atskleidžia niekada nesibaigiantį žmonių žingeidumą ir meilę, norą džiaugtis absurdiškais ir siurrealiais reiškiniais. Ji niekada nebūna nuobodi.

Beieškant šių dienų herojų
Juuso Westerlundas 2014–2015 m. keliavo po Kainuu regioną, ieškodamas šių dienų herojų. Būtent čia buvo sukurta suomių nacionalinė epinė poema „Kalevala“, kuri buvo išleista 1835 metais. Suomiams „Kalevala“ yra tas pats, kaip „Iliada“ visam likusiam pasauliui. Menininkas ieškojo legendinių personažų šiuolaikiniuose žmonėse. Kaip ir mitologiniai herojai, žmonės, kuriuos Westerlundas fotografavo šiam projektui, turi kažką didvyriško ir tragiško. Pasak menininko, tai yra žmonės, apie kuriuos būtų papasakotos istorijos „Kalevalos“ laikais.

 

 

Juha Arvid Helminen
g. 1977, Helsinkis, Suomija

Juha Arvid Helminen

2010 m. baigė Lahti dizaino institutą. Jo darbuose nagrinėjamas netinkamas galios panaudojimas. Delikačiai sukomponuotos subtilios fotografijos su paslėptais personažų veido bruožais kelia klausimą, kas yra individas. Juhos Arvido Helmineno darbai eksponuojami bei publikuojami visame pasaulyje.

Nematoma imperija
Mes norime, kad žmonės būtų laisvi ir nepriklausomi, bet kartais sunku suvokti, kad daugeliui laisvė, vis dar reiškia būti tokiems kaip visi. Nepriklausomybę sunku apibrėžti. „Nematoma imperija“ susideda iš armijų, kilmingųjų ir abiejų, religinių bei misticistinių judėjimų. Tai tarsi nepriklausomybės priešingybė, tačiau Juhos Arvido Helmineno darbuose tai tampa prieštaravimu tradicijai, individui kaip testinės bei susiformavusios grupės daliai. Autoritarinis rėžimas dažnai įgaudavo galios simpatizuodamas tiek nacionalistinei, tiek individualiai nepriklausomybei. Šis, po truputi pradedantis pasikartoti bruožas, atspindi 1930-ųjų totalitarinį rėžimą. Individo nepriklausomybė apima kalbos, saviraiškos, religijos bei seksualinės orientacijos laisves. Vis dėlto kitų gyvenimai kontroliuojami nuolat didesnio dėmesio susilaukiančių populistinių judėjimų. Norėdami išsaugoti savo pasiektas teises ir garantuoti jas jų neturintiems, turime tęsti dialogą. Šios nuotraukų serijos ir yra to dialogo dalis.

Juha Arvid Helminen